54:0.1EVOLIUCINIAM žmogui sunku iki galo suvokti ir suprasti blogio, klaidos, nuodėmės, ir piktybinio sąmoningo blogio reikšmę ir prasmę. Žmogus lėtai suvokia, jog tobulumo priešprieša netobulumui sukuria potencialų blogį; jog tiesos susidūrimas su apgaule gimdo supainiojančią klaidą; jog dieviškoji dovana rinktis laisva valia atsiranda išsiskiriančiose nuodėmės ir teisumo sferose; jog atkaklus dieviškumo siekimas veda į Dievo karalystę, priešingai negu nuolatinis atstūmimas, kuris veda į piktybinio blogio sferas.

54:0.2Dievai nei sukuria blogį, nei leidžia nuodėmę ar maištą. Potencialus blogis egzistuoja laike aprėpdamas tobulumo reikšmių ir vertybių skirtingus lygius visatoje. Nuodėmė yra potenciali visose sferose, kur netobulos būtybės yra apdovanotos sugebėjimu rinktis tarp gėrio ir blogio. Būtent pats susikertantis tiesos ir netiesos, fakto ir falsifikato buvimas sudaro potencialą kilti klaidai. Sąmoningas blogio pasirinkimas sudaro nuodėmę; sąmoningas tiesos atstūmimas yra suklydimas; atkaklus nuodėmės ir suklydimo siekimas yra piktybinis blogis.

54:1.1Iš visų gluminančių problemų, kylančių dėl Liuciferio maišto, nė viena nesukėlė tiek sunkumo, kiek sukėlė nesubrendusių evoliucinių mirtingųjų nesugebėjimas atskirti tikrąją laisvę nuo netikrosios.

54:1.2Tikroji laisvė yra amžių ieškojimas ir evoliucinės pažangos atpildas. Netikroji laisvė yra vos pastebima laiko suklydimo ir erdvės blogio apgaulė. Ilgalaikė laisvė remiasi teisingumo tikrove—išmintimi, branda, brolyste, ir nešališkumu.

54:1.3Laisvė yra kosminės egzistencijos pats save naikinantis metodas, kada jos motyvacija yra neišmintinga, besąlyginė, ir nekontroliuojama. Tikroji laisvė yra vis daugiau susiejama su tikrove ir visada atsižvelgia į visuomeninį teisingumą, kosminį nešališkumą, visatos brolystę, ir dieviškuosius įsipareigojimus.

54:1.4Laisvė yra savižudiška, kada nėra susieta su materialiuoju teisingumu, intelektualiu nešališkumu, visuomeniniu pakantumu, moralia pareiga, ir dvasinėmis vertybėmis. Laisvė neegzistuoja be kosminės tikrovės, o visa asmenybės tikrovė yra tiesiog proporcinga jos ryšiams su dieviškumu

54:1.5Nežabojama savivalė ir nevaldoma saviraiška prilygsta nesutramdytam savanaudiškumui, nedieviškumo viršūnei. Laisvė be drauge einančio ir nuolat augančio savojo aš nugalėjimo yra egoistinės mirtingojo vaizduotės prasimanymas. Savuoju aš motyvuota laisvė yra koncepcinė iliuzija, žiauri apgaulė. Savivalė, besislepianti laisvės apdarų maskarade, yra gėdingos vergystės pranašas.

54:1.6Tikroji laisvė yra nuoširdžios savigarbos partnerė; netikroji laisvė yra žavėjimosi savuoju aš palydovė. Tikroji laisvė yra savikontrolės vaisius; netikroji laisvė yra savojo aš įtvirtinimo nuostata. Savikontrolė veda link altruistinės tarnystės; gėrėjimasis savuoju aš linksta į kitų išnaudojimą tam, kad būtų savanaudiškai išaukštintas toks klystantis individas, kuris teisų pasiekimą nori paaukoti vardan to, jog turėtų neteisingą valdžią kitų savo bičiulių tvarinių atžvilgiu.

54:1.7Net išmintis yra dieviška ir saugi tiktai tada, kada ji yra kosminė apimtimi ir dvasinė motyvavimu.

54:1.8Nėra didesnio suklydimo už tą saviapgaulės rūšį, kuri protingas būtybes veda į troškimą panaudoti valdžią kitų būtybių atžvilgiu turint tikslą iš šitų asmenų atimti jų prigimtines laisves. Žmogiškojo teisingumo auksinė taisyklė šaukte šaukia prieš visas tokias apgavystes, neteisingumą, savanaudiškumą, ir neteisumą. Tiktai tikroji ir nuoširdi laisvė yra suderinama su meilės valdymu ir gailestingumo tarnyste.

54:1.9Kaip drįsta savavalis tvarinys pažeisti savo bičiulių teises vardan asmeninės laisvės, kada visatos Aukščiausieji Valdovai atsitraukia su gailestinga pagarba šitoms valios išskirtinėms teisėms ir asmenybės potencialams! Nė viena būtybė, naudodamasi savo tariama asmenine laisve, neturi teisės nė iš vienos kitos būtybės atimti šitų egzistencijos privilegijų, kurias suteikė Kūrėjai ir kurias deramu būdu gerbia jų visi ištikimi partneriai, pavaldiniai, ir subjektai.

54:1.10Evoliuciniam žmogui už savo materialias laisves gali tekti kovoti prieš tironus ir išnaudotojus nuodėmės ar piktybinio blogio pasaulyje arba primityvios besivystančios sferos ankstyvaisiais laikais, bet ne morontiniuose pasauliuose arba dvasinėse sferose. Karas yra ankstyvojo evoliucinio žmogaus paveldėjimas, bet normaliai besivystančios civilizacijos pasauliuose fizinis mūšis kaip rasinių nesusipratimų sureguliavimo metodas jau seniai yra tapęs nešlove.

54:2.1Su Sūnumi ir Dvasioje iš tikrųjų Dievas sukūrė amžinąją Havoną, ir visą laiką nuo to meto turi amžinąjį modelį, kuris lygiaverčiu laipsniu dalyvauja kūrime—bendrame pasidalinime. Šitas bendro pasidalinimo modelis yra pagrindinis modelis kiekvienam iš Dievo Sūnų ir Dukrų, vykstančių į erdvę tam, kad įsitrauktų į mėginimą amžinojo tobulumo centrinę visatą dubliuoti laike.

54:2.2Kiekvienos besivystančios visatos kiekvienas tvarinys, kuris trokšta vykdyti Tėvo valią, turi likimą tapti laiko-erdvės Kūrėjų partneriu šitame patirtinio tobulumo pasiekimo jaudinančiame patyrime. Jeigu tai būtų netiesa, tuomet vargu ar Tėvas būtų apdovanojęs tokius tvarinius kūtybine laisva valia, taip pat jis negyventų ir jų viduje, praktiškai su jais eidamas į partnerystę savo paties dvasios dėka.

54:2.3Liuciferio kvailystė buvo mėginimas padaryti nepadaromą, užtrumpimti laiką patirtinėje visatoje. Liuciferio nusikaltimas buvo mėginimas iš kiekvienos Satanijos asmenybės atimti jos teisę kurti, nepastebimai suvaržyti tvarinio asmeninį dalyvavimą—laisvos valios dalyvavimą—ilgoje evoliucinėje kovoje dėl to, jog būtų pasiektas šviesos ir gyvenimo statusas tiek individualiai, tiek kolektyviai. Tą darydamas, šitas kažkada buvęs jūsų sistemos Aukščiausiasis Valdovas nustatė šį laikiną savo paties valios tikslą, tiesiogiai prieštaraujantį Dievo valios amžinajam tikslui, kaip jis yra atskleidžiamas laisvos valios padovanojimu visiems asmeniams tvariniams. Tokiu būdu Liuciferio maištas sukėlė pavojų, jog bus kokiu tiktai įmanoma pačiu didžiausiu laipsniu pažeidžiamas Satanijos sistemos kylančiųjų ir tarnaujančiųjų pasirinkimas laisva valia—pavojų, jog iš kiekvienos iš šitų būtybių bus amžinai atimtas tas jaudinantis patyrimas įnešti kokį nors asmeninį ir unikalų indėlį į tą lėtai statomą paminklą patirtinei išminčiai, kuri kada nors egzistuos kaip ištobulinta Satanijos sistema. Tokiu būdu Liuciferio manifestas, besislepiantis tarp laisvės apdarų, iš tikrųjų aiškioje proto šviesoje yra kaip ženklas, monumentaliai grasindamas užbaigti asmeninės laisvės vagystę, ir tą padaryti grasindamas tokiu mastu, kokiu per visą Nebadono istoriją buvo padaryta tiktai du kartus.

54:2.4Trumpai kalbant, ką Dievas buvo davęs žmonėms ir angelams, tą Liuciferis iš jų būtų atėmęs, tai yra, dieviškąją privilegiją dalyvauti kuriant savo pačių likimą ir šitos apgyvendintų pasaulių vietinės sistemos likimą.

54:2.5Nė viena būtybė visoje visatoje neturi teisėtos laisvės iš bet kokios kitos būtybės atimti tikrąją laisvę, teisę mylėti ir būti mylimai, teisę garbinti Dievą ir tarnauti savo bičiuliams.

54:3.1Moraliems valiniams tvariniams iš evoliucinių pasaulių visada rūpi neapgalvotas klausimas, kodėl visaišminčiai Kūrėjai leidžia egzistuoti blogiui ir nuodėmei. Jie nesugeba suvokti, kad abu yra neišvengiami, jeigu tvarinys turi būti tikrai laisvas. Besivystančio žmogaus arba puikaus angelo laisva valia nėra tiesiog filosofinė sąvoka, simbolinis idealas. Žmogaus sugebėjimas pasirinkti gėrį arba blogį yra visatos tikrovė. Šitoji laisvė pasirinkti pačiam yra Aukščiausiųjų Valdovų dovana, ir jie neleis nė vienai būtybei arba būtybių grupei šitos dieviškai padovanotos laisvės atimti nė iš vienos asmenybės plačiojoje visatoje—net jeigu tai ir patenkintų tokių suklaidintų ir neišmanančių būtybių norą pasinaudoti šita klaidingai pavadinta asmenine laisve.

54:3.2Nors sąmoningas ir nuoširdus susitapatinimas su blogiu (nuodėme) yra tolygus neegzistavimui (sunaikinimui), bet visada tarp tokio asmeninio susitapatinimo su nuodėme laiko ir bausmės įvykdymo—automatinės pasekmės, kada taip sąmoningai apkabinamas blogis—turi įsiterpti užtektinos trukmės laiko periodas tam, kad dėl tokio individo statuso visatoje būtų galima priimti nuosprendį, kuris visiškai patenkintų visas suinteresuotas visatos asmenybes ir kuris būtų toks nešališkas ir teisingas, jog sulauktų paties nuodėmę padariusiojo pritarimo.

54:3.3Bet jeigu šitas visatos maištininkas, sukilęs prieš tiesos ir gėrio tikrovę, šį nuosprendį pripažinti atsisako ir jeigu savo širdyje kaltasis žino savo pasmerkimo teisingumą, bet atsisako pateikti tokį prisipažinimą, tuomet nuosprendžio įvykdymas turi būti atidėtas sutinkamai su Dienų Senųjų protingu sprendimu. Ir Dienų Senieji atsisako sunaikinti bet kokią būtybę tol, kol tiek blogio darytojas, tiek visi su juo susiję rėmėjai ir galimi užjautėjai, turi neišnykusių kokių nors moralinių vertybių ir kokių nors dvasinių realybių.

54:4.1Kita problema, kurią tam tikra prasme sunku išaiškinti Norlatiadeko žvaigždyne, yra susijusi su tomis priežastimis, dėl kurių Liuciferiui, Šėtonui, ir nupuolusiems princams taip ilgai iki suėmimo, įkalinimo, ir teismo buvo leidžiama daryti blogį.

54:4.2Tėvai, kurie yra pagimdę ir auklėję vaikus, gali geriau suprasti, kodėl Mykolas, vienas iš tėvų Kūrėjų, taip neskuba pasmerkti ir sunaikinti savo paties Sūnų. Jėzaus pasakojimas apie sūnų paklydėlį puikiai iliustruoja, kaip mylintis tėvas gali ilgai laukti klystančio vaiko atgailos.

54:4.3Pats tas faktas, jog blogį darantis tvarinys gali iš tiesų nuspręsti elgtis blogai—padaryti nuodėmę—patvirtina laisvavališkumo faktą ir visiškai pateisina bet kokios trukmės uždelsimą įgyvendinant teisingumą, su sąlyga, jog pasiūlytas gailestingumas galėtų vesti į atgailavimą ir reabilitavimą.

54:4.4Didžiąją dalį tų laisvių, kurių Liuciferis siekė, jis jau turėjo; kitas jis turėjo gauti ateityje. Visos šitios brangios dovanos buvo prarastos užleidus vietą nekantrumui ir pasidavus aistrai turėti tai, ko trokšti dabar, ir turėti tai pažeidžiant visus įsipareigojimus gerbti visų kitų būtybių, sudarančių visatų visatą, teises ir laisves. Etiniai įsipareigojimai yra įgimti, dieviški, ir visuotiniai.

54:4.5Mums yra žinoma daug priežasčių, kodėl Aukščiausieji Valdovai nesunaikino ar neįkalino Liuciferio maišto vadovų tuoj pat. Be jokios abejonės dar yra kitų ir galbūt svaresnių priežasčių, kurios mums nėra žinomos. Šito delsimo įvykdyti teisingumą gailestingumo savybes asmeniškai pasiūlė Nebadono Mykolas. Jeigu ne šio tėvo-Kūrėjo meilė savo klystantiems Sūnums, tai supervisatos aukščiausiasis teisingumas būtų įvykęs. Jeigu toks epizodas, kaip Liuciferio maištas, Nebadone būtų įvykęs tuo metu, kada Mykolas buvo įsikūnijęs Urantijoje, tada tokio blogio kurstytojai galėjo būti sunaikinti tą pačią akimirką ir absoliučiai.

54:4.6Aukščiausiasis teisingumas gali įvykti tą pačią akimirką, kada jo nesuvaržo dieviškasis gailestingumas. Bet gailestingumo tarnavimas laiko ir erdvės vaikams visada užtikrina šitą laiko uždelsimą, šitą gelbstintį intervalą tarp sėjos meto ir derliaus. Jeigu sėjama sėkla yra gėris, tai šitas intervalas numato charakterio išbandymą ir ugdymą, jeigu sėjama sėkla yra blogis, tai šitas gailestingas uždelsimas suteikia laiko atgailai ir pasitaisymui. Šitas laiko uždelsimas, priimant nuosprendį ir įvykdant bausmę blogio darytojams, yra neatskiriamas nuo septynių supervisatų gailestingumo tarnavimo. Šitas teisingumo sulaikymas gailestingumo dėka įrodo, kad Dievas yra meilė, ir kad toks meilės Dievas valdo visatas ir gailestingumu kontroliuoja visų savo tvarinių likimą ir nuosprendžius.

54:4.7Gailestingumo laiko uždelsimai yra pagal Kūrėjų laisvos valios mandatą. Iš tokio metodo, kada su nusidėjėliais maištininkais yra elgiamasi kantriai, visata turi gauti gėrį. Nors tai yra tikrai teisinga, kad tam, kuris apmąsto ir daro blogį negali iš blogio kilti gėris, lygiai taip teisinga yra ir tai, jog visi dalykai (įskaitant ir blogį, potencialų ir pasireiškiantį) veikia drauge gėrio labui visoms būtybėms, kurios pažįsta Dievą, su meile nori vykdyti jo valią, ir kyla Rojaus link pagal jo amžinąjį planą ir dieviškąjį tikslą.

54:4.8Bet šitie gailestingi uždelsimai nėra begaliniai. Nepaisant ilgalaikio uždelsimo (kaip laikas skaičiuojamas Urantijoje) priimant nuosprendį dėl Liuciferio maišto, mes galime pažymėti, jog per tą laiką, kada buvo pateikiamas šitas apreiškimas, Uversoje įvyko pirmasis klausymas, susijęs su Gabrielio prieš Liuciferį byla, ir tuoj po šito Dienų Senieji išleido mandatą, reikalaujantį, jog Šėtonas nuo šiol būtų įkalintas kalėjimo pasaulyje drauge su Liuciferiu. Tai užbaigia Šėtono galimybę toliau lankytis bet kuriame iš nupuolusių pasaulių Satanijoje. Teisingumas, gailestingumu valdomoje visatoje gali būti uždelstas, bet jis yra garantuotas.

54:5.1Iš tų daugelio priežasčių, kurias aš žinau, kodėl Liuciferis ir jo konfederatai nebuvo įkalinti arba nuteisti anksčiau, man yra leista pateikti šitas:

54:5.21. Gailestingumas reikalauja, jog kiekvienas nusidėjėlis turėtų pakankamai laiko tam, kad suformuluotų sąmoningą ir iki galo pasirinktą požiūrį savo blogų minčių ir nuodėmingų veiksmų atžvilgiu.

54:5.32. Aukščiausią teisingumą valdo Tėvo meilė; dėl to teisingumas tikrai niekada nesunaikins to, ką gailestingumas gali išgelbėti. Laikas tam, kad būtų priimtas išgelbėjimas, yra maloningai suteikiamas kiekvienam nusidėjėliui.

54:5.43. Nė vienas mylintis tėvas niekada neskubins ateinančios bausmės savo šeimos klystančiam nariui. Kantrybė negali veikti nepriklausomai nuo laiko.

54:5.54. Nors blogio darymas šeimai visada yra žalingas, bet išmintis ir meilė įspėja dorus vaikus taikstytis su klystančiu broliu per tą laikotarpį, kurį mylintis tėvas suteikia dėl to, jog nuodėmingasis galėtų pamatyti savo elgesio klaidą ir priimti išgelbėjimą.

54:5.65. Nepriklausomai nuo Mykolo požiūrio į Liuciferį, nepaisant to, kad jis yra Liuciferio tėvas-Kūrėjas, tai nebuvo Sūnaus Kūrėjo sfera vykdyti visuminį teisingumą Sistemos Aukščiausiojo Valdovo išdaviko atžvilgiu, nes tada jis dar nebuvo užbaigęs savęs padovanojimo karjeros, šituo įgydamas beribę Nebadono nepriklausomybę.

54:5.76. Dienų Senieji šituos maištininkus būtų galėję sunaikinti nedelsiant, bet jie retai kada sunaikina nusidėjėlius neišnagrinėję visko iki galo. Šituo atveju jie atsisakė panaikinti Mykolo sprendimus.

54:5.87. Akivaizdu, jog Emanuelis patarė Mykolui likti atokiau nuo maištininkų ir leisti maištui rutuliotis natūraliu savęs sunaikinimo kursu. O Dienų Sąjungos išmintis yra suvienytos Rojaus Trejybės išminties laiko atspindys.

54:5.98. Dienų Ištikimasis Edentijoje patarė Žvaigždyno Tėvams leisti maištininkams elgtis laisvai iki pat galo, kad visa užuojauta šitiems piktadariams būtų kuo greičiau išrauta iš kiekvieno dabartinio ir ateities Norlatiadeko piliečio širdies—iš kiekvieno mirtingo, morontinio, ar dvasinio tvarinio.

54:5.109. Jeruseme Orvontono Aukščiausiojo Vykdytojo asmeninis atstovas Gabrieliui patarė sudaryti visas galimybes tam, jog tuose reikaluose, kurie yra įtraukti į Liuciferio Laisvės Deklaraciją, kiekvienas gyvas tvarinys subrandintų sąmoningą pasirinkimą. Po to, kada maišto problemos buvo pateiktos, Gabrielio Rojaus patarėjas ekstremalių situacijų klausimais paaiškino, kad, jeigu tokia visiška ir laisva galimybė visiems Norlatiadeko tvariniams nebūtų suteikta, tada Rojaus karantinas, nukreiptas prieš visus tokius tvarinius, kurie savisaugos klausimu gali būti neapsisprendę ar abejojantys, būtų išplėstas visam žvaigždynui. Tam, kad Norlatiadeko būtybėms kilimo į Rojų durys būtų laikomos atviros, reikėjo užtikrinti, jog maištas vystytųsi iki galo, ir visišką apsisprendimą dėl požiūrio garantuoti visoms būtybėms, kurios kokiu nors būdu yra su tuo susijusios.

54:5.1110. Salvingtono Dieviškasis Tarnas kaip savo trečiąjį savarankišką kreipimąsi išleido mandatą, nurodantį, jog nebūtų daroma nieko, kas pusiau išgydytų, bailiai nuslopintų, arba kitokiu būdu nuslėptų siaubingą maištininkų ir maišto vaizdą. Angeliškosioms gausybėms buvo nurodyta dirbti, kad būtų iki galo atskleista ir be apribojimų suteikta galimybė nuodėmės išraiškai kaip greičiausiam metodui, kurio dėka būtų pasiektas tobulas ir galutinis išsigydymas nuo blogio ir nuodėmės nelaimės.

54:5.1211. Jeruseme buvo organizuota ekstremalių situacijų eksmirtingųjų taryba, kurią sudarė Galingieji Žinianešiai, pašlovinti mirtingieji, kurie anksčiau drauge su savo kolegomis panašiose situacijose buvo sukaupę asmeninį patyrimą. Jie perspėjo Gabrielį, jog mažiausiai tris kartus daugiau būtybių nuklys, jeigu bus mėginama imtis despotiškų arba bendrų slopinimo metodų. Visas Uversos patarėjų korpusas laikėsi tos pačios nuomonės, kada patarė Gabrieliui leisti maištui vystytis laisvai ir natūraliai, net jeigu prireiktų ir milijono metų tam, jog būtų panaikintos pasekmės.

54:5.1312. Laikas, net ir laiko visatoje, yra santykinis: Jeigu vidutinę gyvenimo trukmę turintis Urantijos mirtingasis įvykdytų tokį nusikaltimą, kuris galėtų sukelti pasaulinio masto sumaištį, ir jeigu jis būtų suimtas, nuteistas, ir sunaikintas per dvi ar tris dienas nuo nusikaltimo įvykdymo, ar jums tai atrodytų ilgas laikotarpis? Ir vis tik tai būtų artimesnis palyginimas su Liuciferio gyvenimo trukme, net jeigu jo teisminis nagrinėjimas, pradėtas dabar, nebūtų užbaigtas per šimtą tūkstančių Urantijos metų. Santykinis laiko tarpsnis, Uversos požiūriu, kur yra nagrinėjama byla, gali būti išreikštas pasakant, jog Liuciferio nusikaltimas teismui yra pateiktas per dvi su puse sekundės nuo jo įvykdymo. Rojaus požiūriu, nuosprendis yra tą pačią akimirką su nusikaltimo įvykdymu.

54:5.14Taip pat yra toks pat skaičius priežasčių, dėl kurių Liuciferio maištas nebuvo nutrauktas savavališkai, kurios jums būtų suprantamos iš dalies, tačiau kurių man neleidžiama nurodyti. Man leista jus informuoti, jog Uversoje mes mokome, kad yra keturiasdešimt aštuonios priežastys, dėl kurių leidžiama blogiui laisvai vystytis link savo moralinio bankroto ir dvasinio susinaikinimo. Aš neabejoju, kad dar yra lygiai tiek pat papildomų priežasčių, kurios man nėra žinomos.

54:6.1Kad ir su kokiais sunkumais susidurtų evoliuciniai mirtingieji, stengdamiesi suprasti Liuciferio maištą, bet visiems galvojantiems mąstytojams turėtų būti aišku, jog tas metodas, kaip elgiamasi su maištininkais, yra dieviškosios meilės patvirtinimas. Meilės kupinas gailestingumas, pasiūlytas maištininkams, iš tikrųjų atrodo, jog daugeliui nekaltų būtybių suteikė kančių ir skausmo, bet visos šitos pasimetusios asmenybės gali saugiai pasikliauti visaišminčiais Teisėjais, kurių nuosprendis dėl jų likimo turi remtis tiek gailestingumu, tiek ir teisingumu.

54:6.2Tiek Sūnų Kūrėją, tiek jo Rojaus Tėvą visuose jų reikaluose su protingomis būtybėmis valdo meilė. Neįmanoma suvokti visatos valdovų požiūrio į maištininkus ir maištą—į nuodėmę ir nuodėminguosius—daugelio aspektų neprisiminus to, jog Dievas kaip Tėvas eina pirma visų kitų Dievybės pasireiškimo fazių visuose dieviškumo reikaluose su žmonija. Taip pat reikėtų prisiminti, jog visus Rojaus Sūnus Kūrėjus motyvuoja gailestingumas.

54:6.3Jeigu didelės šeimynos mylintis tėvas nusprendžia parodyti gailestingumą vienam iš savo vaikų, kuris yra kaltas dėl rimto nusižengimo, gali tikrai būti taip, jog parodytas gailestingumas blogai pasielgusiam savo vaikui suteiks laikinų sunkumų visiems kitiems ir gerai besielgiantiems vaikams. Tokie atsitiktinumai yra neišvengiami; tokia rizika yra neatskiriama nuo tokios tikrovės situacijos, kada yra mylintis vienas iš tėvų ir kada esama šeimyninės grupės nariu. Kiekvienas šeimos narys sulaukia naudos, kada kiekvienas kitas narys elgiasi teisingai; lygiai taip kiekvienas narys turi kentėti dėl kiekvieno kito šeimos nario blogo elgesio tiesioginių laiko pasekmių. Šeimos, grupės, tautos, rasės, pasauliai, sistemos, žvaigždynai, ir visatos yra tokie susivienijimo ryšiai, kurie turi individualumą; ir dėl to iš tiesų kiekvienas bet kurios tokios grupės, didelės ar mažos, narys surenka naudos derlių ir kenčia dėl pasekmių, kada visi kiti konkrečios grupės nariai elgiasi gerai arba blogai.

54:6.4Bet dėl vieno dalyko turi būti aišku: Jeigu jūs esate verčiamas kentėti dėl blogio pasekmių, kurios kilo dėl kurio nors jūsų šeimos nario, dėl kurio nors jūsų bičiulio piliečio ar bičiulio mirtingojo nuodėmės, net ir dėl maišto sistemoje ar kur nors kitur—nesvarbu, ką jūs turėtumėte iškęsti dėl savo partnerių, draugų, ar vyresnybės blogo elgesio—jūs galite būti ramus dėl amžino užtrikrinimo, jog toks sielvartas yra laikina kančia. Šitokio broliško blogo elgesio grupėje jokia pasekmė niekada negali sukelti pavojaus jūsų amžinajai perspektyvai arba nė mažiausiu laipsniu negali iš jūsų atimti jūsų dieviškosios teisės kilti į Rojų ir pasiekti Dievą.

54:6.5Ir yra kompensacija už šituos išmėginimus, uždelsimus, ir nusivylimus, kurie būtinai lydi maišto nuodėmę. Iš tos didelės dalies Liuciferio maišto vertingų pasekmių, kurias būtų galima įvardinti, aš tiktai atkreipsiu dėmesį į išaukštintą karjerą tų kylančiųjų mirtingųjų, Jerusemo piliečių, kurie atsispyrę nuodėmės išvedžiojimams, tapo tinkami tam, jog ateityje taptų Galingaisiais Žinianešiais, mano paties kategorijos bičiuliais. Kiekviena būtybė, kuri išlaikė išbandymą per to blogio epizodą, tuo nedelsiant pakėlė savo administracinį statusą ir padidino savo dvasinę vertę.

54:6.6Iš pradžių atrodė, jog Liuciferio sukilimas bus nenumaldomo skausmo nelaimė sistemai ir visatai. Palaipsniui pradėjo atsirasti nauda. Praėjus dvidešimt penkiems tūkstančiams metų sistemos laiku (dvidešimčiai tūkstančių metų Urantijos laiku), Melkizedekai pradėjo mokyti, jog gėris iš Liuciferio kvailystės ėmė prilygti patirtam blogiui. Blogio suma iki to laiko buvo tapusi beveik pastovi, toliau tebedidėjo tik kai kuriuose izoliuotuose pasauliuose, tuo tarpu naudingas poveikis ir toliau dauginosi ir plito per visą visatą ir supervisatą, net iki Havonos. Dabar Melkizedekai moko, jog gėris, kylantis iš Satanijos maišto, yra daugiau negu tūkstantį kartų didesnis už visą bendrą blogio sumą.

54:6.7Bet blogio darymo toks nepaprastas ir geradariškas derlius gali būti tiktai dėl visos Liuciferio vyresnybės, pradedant Žvaigždyno Tėvais Edentijoje ir baigiant Visuotiniu Tėvu Rojuje, išmintingo, dieviško, ir gailestingo požiūrio. Praeinantis laikas padidino pasekminį gėrį, kuris turi būti gautas iš Liuciferio kvailystės; ir kadangi tas blogis, kuris turi būti nubaustas, buvo visiškai iki galo išsivystęs per palyginus trumpą laiką, tai akivaizdu, jog visaišminčiai ir numatantys visatos valdovai tikrai prailgins tą laiką, per kurį būtų galima gauti vis daugiau naudingų pasekmių. Nepaisant tų daugelio papildomų priežasčių, dėl kurių buvo uždelstas Satanijos maištininkų suėmimas ir nuteisimas, bet vien tik šitos naudos būtų užtekę tam, jog būtų paaiškinta, kodėl šitie nuodėmingieji nebuvo įkalinti anksčiau, ir kodėl jie nebuvo nuteisti ir sunaikinti.

54:6.8Trumparegis ir laiko apribotas mirtingųjų protas turėtų neskubėti kritikuoti toli numatančių ir visaišminčių visatos reikalų administratorių laiko uždelsimų.

54:6.9Viena žmogiškojo mąstymo klaida, susijusi su šitomis problemomis, yra toji mintis, jog visi evoliuciniai mirtingieji besivystančioje planetoje pasirinktų žengimo į Rojų karjerą, jeigu nuodėmė nebūtų prakeikusi jų pasaulio. Sugebėjimas atstumti išlikimą nėra datuojamas nuo Liuciferio maišto laikų. Mirtingasis žmogus visada turėjo laisvavalio pasirinkimo dovaną Rojaus karjeros atžvilgiu.

54:6.10Kada jūs kilsite kaupdami išlikimo patyrimą, tada jūs pagilinsite savo sampratas apie visatą ir išplėsite savo horizontą apie prasmes ir vertybes; ir tokiu būdu jūs tikrai sugebėsite geriau suprasti, kodėl tokioms būtybėms, kaip Liuciferis ir Šėtonas, yra leidžiama maištą tęsti. Jūs taip pat geriau suvoksite, kaip galima gauti galutinį (jeigu ne betarpišką) gėrį iš laiko apriboto blogio. Po to, kada pasieksite Rojų, jūs iš tikrųjų būsite apšviestas ir nuramintas, kada klausysitės, kaip superafiniai filosofai svarsto ir aiškina šitas gilumines visatos suderinimo problemas. Bet net ir tada, aš abejoju, kad jūs savo mintyse liksite iki galo patenkintas. Bent jau aš nebuvau, net ir kada tokiu būdu pasiekiau visatos filosofijos aukščiausiąjį tašką. Tokių sudėtingų dalykų supratimo iki galo aš nebuvau pasiekęs tol, kol nebuvau paskirtas į administracines pareigas supervisatoje, kur realiu patyrimu įgavau koncepcinį sugebėjimą, kuris buvo adekvatus tam, jog suprasčiau tokias daugialypes kosminio teisingumo ir dvasinės filosofijos problemas. Kada jūs kilsite Rojaus link, tada vis daugiau sužinosite, jog visatos administravimo daug problematiškų ypatumų galima suvokti tiktai po to, kada yra įgaunamas padidintas patirtinis sugebėjimas ir kada yra pasiekiama didesnė dvasinė įžvalga. Kosminė išmintis yra esminė kosminių situacijų supratimui.

54:6.11[Pateikta Galingojo Žinianešio, turinčio patirtinį išlikimą laiko visatos pirmajame maište, dabar priskirto prie Orvontono supervisatos vyriausybės ir šitą užduotį atliekančio Salvingtono Gabrielio prašymu.]