32:0.1VIETINĖ visata yra Mykolo kategorijos Rojaus Sūnaus Kūrėjo rankų darbas. Ją sudaro vienas šimtas žvaigždynų, kiekvienas iš jų turi vieną šimtą apgyvendintų pasaulių sistemų. Kiekvienoje sistemoje galiausiai bus apytiksliai vienas tūkstantis apgyvendintų sferų.

32:0.2Šitos laiko ir erdvės visatos yra visos evoliucinės. Rojaus Mykolų kūrybinis planas visada yra įgyvendinamas tokiu keliu, kada palaipsniui evoliucionuoja ir vis didesniu laipsniu yra vystomi daugelio tvarinių, kurie gyvena įvairių kategorijų sferose, sudarančiose tokią vietinę visatą, fiziniai, intelektualūs, ir dvasiniai bruožai ir sugebėjimai.

32:0.3Urantija priklauso vietinei visatai, kurios aukščiausiasis valdovas yra Nebadono Dievas-žmogus, Jėzus iš Nazareto ir Salvingtono Mykolas. Ir visiems Mykolo planams, susijusiems su šita vietine visata iki galo pritarė Rojaus Trejybė, kada jis dar nebuvo pradėjęs aukščiausio jaudinančio patyrimo erdvėje.

32:0.4Dievo Sūnūs gali pasirinkti valdas savo kaip kūrėjų veiklai, bet šituos materialius kūrinius iš pradžių suprojektavo ir suplanavo Pagrindinės Visatos Rojaus Architektai.

32:1.1Erdvės jėgos ir pirminių energijų ikivisatiniai manipuliavimai yra Rojaus Pagrindinių Jėgos Organizatorių darbas; bet supervisatos sferose, kada atsirandanti energija ima reaguoti į vietinę arba linijinę gravitaciją, tada jie pasitraukia konkrečios supervisatos energijos reguliuotojų labui.

32:1.2Šitie energijos reguliuotojai veikia vieni vietinės visatos kūrimo ikimaterialios ir postjėgos fazėse. Tokiam Sūnui Kūrėjui pradėti visatos organizavimą nėra jokios galimybės tol, kol energijos reguliuotojai nebūna užtektinai įgyvendinę erdvės energijų mobilizavimo tam, kad atsirandančiai visatai suteiktų materialų pagrindą—tikras saules ir materialias sferas.

32:1.3Visos vietinės visatos turi apytiksliai tokį patį energijos potencialą, nors jos smarkiai skiriasi fiziniais dydžiais, ir kartas nuo karto gali skirtis matomos materijos turiniu. Vietinės visatos energetinę įkrovą ir potencialios materijos padovanojimą nulemia energijos reguliuotojų ir jų pirmtakų manipuliacijos, o taip pat Sūnaus Kūrėjo veikla ir nuo jo kūrybinio partnerio neatskiriama fizinio valdymo dovana.

32:1.4Vietinės visatos energetinę įkrovą sudaro jos supervisatos jėgos padovanojimo apytiksliai viena šimtatūkstantoji dalis. Nebadono, jūsų vietinės visatos, atveju, masės materializavimas yra truputėlį mažesnis. Fiziniu požiūriu, Nebadonas turi viską iš energijos ir materijos fizinio apdovanojimo, ką būtų galima surasti Orvontono bet kuriame vietiniame kūrinyje. Vienintelį fizinį apribojimą Nebadono visatos vystomam plėtimuisi sudaro erdvės energijos kiekybinė įkrova, kurią nelaisvėje laiko gravitacinio valdymo dėka tarpusavyje susietų energijų ir asmenybių suvienytas visatos mechanizmas.

32:1.5Kada energija-materija materializuojant masę yra pasiekusi tam tikrą pakopą, tada arenoje pasirodo Rojaus Sūnus Kūrėjas, lydimas Begalinės Dvasios Kuriančiosios Dukros. Tuo pat metu su Sūnaus Kūrėjo atvykimu, prasideda darbas architektūrinėje sferoje, kuri turi būti projektuojamos vietinės visatos būstinės pasaulis. Toks vietinis kūrinys vystosi ilgus amžius, saulės tampa stabilizuotomis, planetos susiformuoja ir ima skrieti savo orbitomis, tuo tarpu darbas kuriant architektūrinius pasaulius, kurie turi tarnauti žvaigždynų būstinėmis ir sistemų sostinėmis, tęsiasi.

32:2.1Visatos organizavime iki Sūnų Kūrėjų veikia energijos reguliuotojai ir kitos būtybės, kilusios iš Trečiojo Šaltinio ir Centro. Iš erdvės energijų, šitokiu būdu organizuotų anksčiau, Mykolas, jūsų Sūnus Kūrėjas, sukūrė Nebadono visatos apgyvendintas sferas, ir nuo to meto visą laiką yra rūpestingai atsidavęs jų administravimui. Iš ankstesniosios energijos šitie dieviškieji Sūnūs materializuoja matomą materiją, projektuoja gyvus tvarinius, ir bendradarbiaudami su Begalinės Dvasios buvimu visatoje, sukuria dvasinių asmenybių palydos įvairovę.

32:2.2Tie energijos reguliuotojai ir energijos kontrolieriai, kurie veikė visatos organizavimo preliminariame darbe daug laiko iki Sūnų Kūrėjų, vėliau tarnauja palaikydami su šituo Visatos Sūnumi nuostabų ryšį, amžinai bendrai valdydami tas energijas, kurias jie iš pradžių organizavo ir įjungė į grandines. Salvingtone dabar veikia tas pats vienas šimtas energetinių centrų, kurie bendradarbiavo su jūsų Sūnumi Kūrėju šitos vietinės visatos pirminiame formavime.

32:2.3Pirmąjį užbaigtą fizinio kūrimo veiksmą Nebadone sudarė būstinės pasaulio, Salvingtono architektūrinės sferos, su jo palydovais organizavimas. Nuo pat energetinių centrų ir fizinių kontrolierių pirminių žingsnių momento iki gyvojo personalo atvykimo į Salvingtono užbaigtas sferas įsiterpė šiek tiek daugiau negu vienas milijardas metų jūsų dabartiniu planetos laiku. Pastačius Salvingtoną, tuoj pat buvo sukurta suprojektuotų žvaigždynų vienas šimtas būstinių pasaulių ir planetinio valdymo ir administravimo suprojektuotų vietinių sistemų dešimt tūkstančių būstinių sferų, kartu su savo architektūriniais palydovais. Tokie architektūriniai pasauliai yra suprojektuoti tam, kad juose apsigyventų tiek fizinės, tiek dvasinės asmenybės, o taip pat ir įsiterpiančios morontinės arba pereinamosios būties pakopos.

32:2.4Salvingtonas, Nebadono būstinė, yra išdėstytas vietinės visatos tiksliai pačiame energijos-masės centre. Bet jūsų vietinė visata nėra pavienė astronominė sistema, nors jos fiziniame centre iš tikrųjų egzistuoja didžiulė sistema.

32:2.5Salvingtonas yra Nebadono Mykolo asmeninė būstinė, bet ten jį bus galima surasti nevisada. Nors jūsų vietinės visatos sklandžiam veikimui daugiau nebėra būtinas fiksuotas Sūnaus Kūrėjo buvimas sostinės sferoje, bet ne šitaip buvo fizinio organizavimo ankstyvosiomis epochomis. Sūnus Kūrėjas iš savo būstinės pasaulio negali išvykti tol, kol nebūna įgyvendinta šios sferos gravitacijos stabilizacija materializuojant užtektinai energijos tam, kad tas įvairias grandines ir sistemas įgalintų atsverti vienai kitą abipusės materialios traukos dėka.

32:2.6Netrukus, visatos fizinis planas būna užbaigtas, ir Sūnus Kūrėjas, susivienijęs su Kuriančiąja Dvasia, rengia savo planą, susijusį su gyvybės sukūrimu; po šito iš tiesų Begalinės Dvasios šitas atstovavimas pradeda savo veikimą visatoje kaip atskira kuriančioji asmenybė. Kada šitas pirmasis kūrybinis veiksmas yra suformuluojamas ir įvykdomas, tada ima egzistuoti Ryškioji ir Ryto Žvaigždė, dieviškumo tapatybės ir idealo šitos pirminės kūrybinės sąvokos įasmeninimas. Tai yra visatos vyriausiasis vykdytojas, Sūnaus Kūrėjo asmeninis padėjėjas, toks pat, kaip ir jis visais charakterio aspektais, nors smarkiai apribotas dieviškumo savybėmis.

32:2.7Ir dabar, kada yra parūpintas Sūnaus Kūrėjo artimiausias padėjėjas ir pagrindinis vykdytojas, tuoj po šito egzistencijoje ima atsirasti milžiniška ir nuostabi skirtingų tvarinių rikiuotė. Greitai pasirodys vietinės visatos sūnūs ir dukros, o tada neužilgo bus pasirūpinama tokio kūrinio valdymu, nusidriekiančiu nuo aukščiausiųjų visatos tarybų iki žvaigždynų tėvų ir vietinių sistemų—sankaupų tokių pasaulių, kurie yra numatyti tam, kad vėliau taptų įvairių mirtingųjų valios tvarinių rasių namais—aukščiausiųjų valdovų; ir kiekvienam iš šitų pasaulių vadovaus Planetos Princas.

32:2.8Ir tada, kada tokia visata yra taip iki galo organizuota ir taip visiškai apgyvendinta, iš tiesų Sūnus Kūrėjas priima Tėvo pasiūlymą sukurti mirtingąjį žmogų pagal jų dieviškąjį atvaizdą.

32:2.9Planetinių buveinių organizavimas Nebadone vis dar tebevyksta ir toliau, nes šitoji visata, iš tiesų, yra jauna grupė Orvontono žvaigždžių ir planetų valdose. Paskutiniojo registravimo metu Nebadone buvo 3.840.101 apgyvendinta planeta, ir Satanija, jūsų pasaulio vietinė sistema, yra visiškai panaši į kitas sistemas.

32:2.10Satanija nėra vientisa fizinė sistema, atskiras astronominis vienetas arba organizavimas. Jos 619 apgyvendintų pasaulių yra išdėstyti daugiau negu penkiuose šimtuose skirtingų fizinių sistemų. Tiktai penkios iš jų turi daugiau negu po du apgyvendintus pasaulius, o iš jų tiktai viena turi keturias planetas, kuriose gyvena žmonės, tuo tarpu keturiasdešimt šešios turi po du apgyvendintus pasaulius.

32:2.11Apgyvendintų pasaulių Satanijos sistema labai didžiuliu atstumu yra nutolusi nuo Uversos ir tos didžiulės saulių grupės, kuri veikia kaip septintosios supervisatos fizinis arba astronominis centras. Daugiau negu dviejų šimtų tūkstančių šviesmečių nuotolis yra nuo Jerusemo, Satanijos būstinės, iki Orvontono supervisatos fizinio centro, esančio toli toli tankiame Paukščių Tako skersmenyje. Satanija yra vietinės visatos periferijoje, o Nebadonas dabar yra gerokai pasisukęs į Orvontono išorinio pakraščio pusę. Nuo apgyvendintų pasaulių labiausiai išorėje esančios sistemos iki supervisatos centro yra truputėlį mažiau negu du šimtai penkiasdešimt tūkstančių šviesmečių.

32:2.12Nebadono visata dabar skrieja toli į pietus ir rytus Orvontono supervisatos grandinėje. Artimiausios kaimyninės visatos yra: Avalonas, Henselonas, Sanselonas, Portalonas, Volveringas, Fanovingas, ir Alvoringas.

32:2.13Bet vietinės visatos evoliucija sudaro ilgą pasakojimą. Dokumentai, aptariantys supervisatą, supažindina su šita tema, šitos dalies dokumentai, pasakojantys apie vietinius kūrinius, ją tęsia, tuo tarpu po jų einantys dokumentai, pasakojantys apie Urantijos istoriją ir likimą, šią temą užbaigia. Bet tokio vietinio kūrinio mirtingųjų likimą jūs galite deramai suvokti tiktai atidžiai nagrinėdami pasakojimus apie savojo Sūnaus Kūrėjo gyvenimą ir mokymus, kada jis kartą gyveno žmogaus gyvenimą, mirtingojo kūno pavidalu, jūsų pačių evoliuciniame pasaulyje.

32:3.1Vienintelis tobulai nusistovėjęs kūrinys yra Havona, centrinė visata, kuri buvo tiesiogiai sutverta Visuotinio Tėvo mintimi ir Amžinojo Sūnaus žodžiu. Havona yra egzistenciali, tobula, ir iki galo užbaigta visata, apjuosianti amžinųjų Dievybių namus, visų daiktų centrą. Septynių supervisatų sukūrimas yra ribinis, evoliucinis, ir nuosekliai besivystantis.

32:3.2Fizinės laiko ir erdvės sistemos savo kilme yra visos evoliucinės. Jos net fiziškai nėra stabilizuotos tol, kol įskrieja į savosios supervisatos nusistovėjusias grandines. Taip pat ir vietinė visata nėra įžengusi į šviesą ir gyvenimą tol, kol jos plėtimosi ir vystymosi galimybės nėra išnaudotos ir kol jos visų apgyvendintų pasaulių dvasinis statusas nėra amžiams nusistovėjęs ir stabilizuotas.

32:3.3Išskyrus centrinę visatą, tobulumas yra augantis pasiekimas. Centriniame kūrinyje mes turime tobulumo modelį, bet visos kitos sferos tą tobulumą turi pasiekti tais metodais, kurie yra nustatyti tų konkrečių pasaulių ir visatų vystymuisi. Ir Sūnų Kūrėjų atitinkamų vietinių visatų organizavimo, vystymo, mokymo, ir įtvirtinimo planams yra būdinga beveik begalinė įvairovė.

32:3.4Išskyrus Tėvo dievybės buvimą, kiekviena vietinė visata yra, tam tikra prasme, centrinio arba modelinio kūrinio, administracinio organizavimo dublikatas. Nors Visuotinis Tėvas gyvenamojoje visatoje būna asmeniškai, bet jis negyvena tų būtybių, kurios kyla iš šitos visatos, prote, kaip jis iš tiesų tiesiogine prasme gyvena su laiko ir erdvės mirtingųjų sielomis. Atrodo, jog yra visaišmintė kompensacija derinant ir valdant toli nusidriekiančios kūrinijos dvasinius reikalus. Centrinėje visatoje Tėvas, kaip toks, yra asmeniškai, bet jo nebūna to tobulo kūrinio vaikų prote; erdvės visatose Tėvo nebūna asmeniškai, jam atstovauja jo Sūnūs Aukščiausieji Valdovai, tuo tarpu jis betarpiškai būna savo mirtingųjų vaikų prote, jam dvasiškai atstovauja Paslaptingojo Pagalbininko, kuris gyvena šitų valios tvarinių prote, ikiasmenis buvimas.

32:3.5Vietinės visatos būstinėje gyvena visos tos asmenybės kūrėjos ir kūrybingos asmenybės, kurios turi savo pačių savivaldą ir administracinę autonomiją, išskyrus Visuotinio Tėvo asmenį buvimą. Vietinėje visatoje galima surasti kažką iš kiekvienos būtybės ir ką nors beveik iš kiekvienos iš protingų būtybių klasių, egzistuojančių centrinėje visatoje, išskyrus Visuotinį Tėvą. Nors Visuotinio Tėvo vietinėje visatoje asmeniškai nėra, bet jo asmeninis atstovas yra jo Sūnus Kūrėjas, kuris iš pradžių tarnauja Dievo vicegerentu, o vėliau aukščiausiuoju ir nepriklausomu valdovu, valdančiu savo paties teise.

32:3.6Kuo toliau gyvybės skalėje mes einame žemyn, tuo būna sunkiau pamatyti, įtikėjimo akimis, nematomąjį Tėvą. Žemesniesiems tvariniams—o kartais net ir aukštesnėms asmenybėms—pasirodo, jog sunku visą laiką įsivaizduoti Visuotinį Tėvą jo Sūnuose Kūrėjuose. Ir šitokiu būdu, laukdami savo dvasinio išaukštinimo laiko, kada išsivystymo tobulumas juos įgalins pamatyti Dievo asmenį, jie išvargsta bežengdami pirmyn, pasiduoda dvasinėms abejonėms, paskęsta pasimetimuose, ir šitaip patys izoliuojasi nuo savo laiko ir visatos augančių dvasinių tikslų. Šituo atveju jie praranda sugebėjimą matyti Tėvą, kada mato Sūnų Kūrėją. Šiam tvariniui tvirčiausia apsauga per visą ilgą kovą, kad pasiektų Tėvą, šituo metu, kada vidinės sąlygos tokį pasiekimą daro neįmanomu, yra tai, kad jis atkakliai laikytųsi tiesos fakto, jog Tėvas yra savo Sūnuose. Tiesiogine ir perkeltine prasme, dvasine ir asmenine prasme, Tėvas ir Sūnūs yra viena. Tai yra faktas: Tas, kas matė Sūnų Kūrėją, tas matė Tėvą.

32:3.7Konkrečios visatos asmenybės yra tvirtos ir patikimos, iš pradžių, tiktai sutinkamai su savo giminingumo su Dievybe laipsniu. Kada tvarinio kilmė nutolsta pakankamai toli nuo pirminių ir dieviškųjų Šaltinių, nesvarbu, ar mes turime reikalo su Dievo Sūnumis ar su tarnaujančiaisiais tvariniais, priklausančiais Begalinei Dvasiai, padidėja disharmonijos, susipainiojimo, ir kartais maišto—nuodėmės—galimybė.

32:3.8Išskyrus tobulas būtybes, kilusias iš Dievybės, visi valios tvariniai supervisatose yra evoliucinės prigimties, pradedant žemiausiu statusu ir visą laiką kylant į viršų, tikrovėje į vidų. Net ir labai dvasingos asmenybės toliau tęsia kilimą gyvybės skalėje progresiniais pervedimais iš gyvenimo į gyvenimą ir iš sferos į sferą. O turinčiųjų Paslaptinguosius Pagalbininkus atveju, iš tikrųjų nėra apribojimų dvasinio kilimo ir visatos pasiekimo įmanomoms aukštumoms.

32:3.9Laiko tvarinių tobulumas, kada yra galiausiai pasiektas, yra visiškai įgytas turtas, bona fide asmenybės nuosavybė. Nors maloningumo elementai yra laisvai įterpiami, nežiūrint šito, tvarinio pasiekimai yra individualių pastangų ir realaus gyvenimo pasekmė, asmenybės reakcija į egzistuojančią aplinką.

32:3.10Gyvulinės evoliucinės kilmės faktas visatos požiūriu neužtraukia gėdos žymės nė vienai asmenybei, nes tai yra išimtinis metodas, kurio dėka yra sukuriamas ribinių protingų valinių tvarinių vienas iš dviejų bazinių tipų. Kada tobulumo ir amžinybės aukštumos yra pasiektos, tuo daugiau garbės yra tiems, kurie pradėjo dugne ir su džiaugsmu užlipo gyvenimo kopečiomis, ratas po rato, ir kurie, kada iš tiesų pasieks šlovės aukštumas, bus įgavę tokį asmeninį patyrimą, kuris įkūnija gyvybės kiekvienos fazės realias žinias nuo pačios apačios iki viršūnės.

32:3.11Visu šituo yra parodoma Dievo išmintis. Būtų tiesiog taip lengva Visuotiniam Tėvui sutverti visus mirtinguosius tobulomis būtybėmis, perteikti tobulumą savo dieviškuoju žodžiu. Bet tai atimtų iš jų šį nuostabų jaudinantį patyrimą ir mokymosi patyrimą su ilgu ir palaipsniu kopimu į vidų, į tokį patyrimą, kurį turi turėti tiktai tie, kuriems šitaip pasisekė, kad pradėtų nuo gyvosios egzistencijos pačios apačios.

32:3.12Havoną apjuosiančios visatos yra aprūpintos pakankamu kiekiu tobulų tvarinių tiktai tam, kad patenkintų modelinių vadovų mokytojų poreikį tiems, kurie kyla evoluciniais gyvenimo laiptais. Patirtinė evoliucinio asmenybės tipo prigimtis yra Rojaus-Havonos tvarinių visą laiką esančios tobulos prigimties natūralus kosminis papildinys. Tikrovėje, tiek tobuli, tiek ištobulinti tvariniai yra neužbaigti, kas susiję su ribine visuma. Bet Rojaus-Havonos sistemos egzistencialiai tobulų tvarinių papildančiame susivienijime su patirtiškai ištobulintais ribiniais, kylančiais iš evoliucinių visatų, abu tipai išsilaisvina iš jiems būdingų apribojimų ir šitokiu būdu gali drauge pamėginti pasiekti didingas tvarinio statuso galutinumo aukštumas.

32:3.13Šitos tvarinio transakcijos yra veiksmų ir reakcijų visatos atgarsiai Septinkartėje Dievybėje, kurioje Rojaus Trejybės amžinasis dieviškumas yra suliejamas su laiko-erdvės visatų Aukščiausiųjų Kūrėjų besivystančiu dieviškumu Aukščiausiosios Būtybės galią-aktualizuojančioje Dievybėje, šios Dievybės, ir per šią Dievybę.

32:3.14Dieviškai tobulas tvarinys ir evoliuciškai ištobulintas tvarinys dieviškumo potencialo laipsniu yra lygūs, bet jie skiriasi rūšimi. Tam, kad pasiektų tarnystės aukštybę, turi vienas priklausyti nuo kito. Evoliucinės supervisatos priklauso nuo tobulos Havonos, kad savo kylantiesiems piliečiams užtikrintų galutinį mokymą, bet lygiai taip ir centrinei tobulai visatai tikrai yra reikalingas tobulėjančių supervisatų egzistavimas tam, kad būtų užtikrintas jos besileidžiančiųjų gyventojų vystymasis iki galo.

32:3.15Ribinės tikrovės šie du nuostabiausi pasireiškimai, įgimto tobulumo ir išvystyto tobulumo, ar jie būtų asmenybės, ar visatos, yra suderinti, vienas nuo kito priklausantys, ir integruoti. Vienam reikia kito tam, kad būtų pasiekta funkcijos, tarnystės, ir likimo pilnatvė.

32:4.1Nepuoselėkite tokios minties, jog, kadangi Visuotinis Tėvas delegavo kitiems tokią didžiulę savo paties dalį ir savo galios dalį, tai jis yra Dievybės partnerystės tylus ir neaktyvus narys. Be asmenybės sferų ir Derintojo padovanojimo, jis yra akivaizdžiai mažiausiai aktyvus iš Rojaus Dievybių tuo, kad įgyvendindamas savo amžinąjį tikslą tiek daug leidžia atlikti savo lygiaverčiams Dievybės partneriams, savo Sūnums, ir didžiuliam skaičiui sukurtų protingų būtybių. Jis yra kuriančiojo trejeto tylusis narys tiktai tuo, kad niekada nedaro nieko, ką gali padaryti bet kuris iš jo lygiaverčių arba pavaldžių partnerių.

32:4.2Dievas iki galo supranta, kiek reikia tvarinių, kad jie veiktų, ir koks turi būti jų patyrimas, ir dėl to, kiekvienoje situacijoje, ar tai būtų susiję su visatos likimu, ar su savo nuolankiausių tvarinių gerove, Dievas iš veiklos pasišalina tvarinių ir Kūrėjų asmenybių galaktikos, neatsiejamai įsiterpiančios tarp jo paties ir bet kurios konkrečios visatos situacijos ar kūrybinio įvykio, labui. Bet nepaisant šito pasitraukimo, šito begalinio koordinavimo demonstravimo, šituose įvykiuose Dievas realiai, tikrai, ir asmeniškai dalyvauja šitų nustatytų agentūrų ir asmenybių metodu ir per šitas agentūras ir asmenybes. Visais šitais kanalais ir per šituos kanalus Tėvas dirba savo visos toli nusidriekiančios kūrinijos gerovei.

32:4.3Kai dėl vietinės visatos politikos, vadovavimo, ir administravimo, tai Visuotinis Tėvas veikia savo Sūnaus Kūrėjo asmenyje. Į Dievo Sūnų tarpusavio ryšius, iš Trečiojo Šaltinio ir Centro kilusių asmenybių grupinius susivienijimus, arba į santykius tarp bet kokių kitų tvarinių, tokių, kaip žmogiškosios būtybės—kas susiję su tokiais susivienijimais, tai Visuotinis Tėvas niekada nesikiša. Visada vyrauja Sūnaus Kūrėjo įstatymas, Žvaigždyno Tėvų, Sistemų Aukščiausiųjų Valdovų, ir Planetų Princų valdymas—tai visatai nustatyta politika ir procedūros. Valdžios suskaidymo nėra; niekada nebūna dieviškosios valdžios ir tikslo susipriešinimo. Dievybės yra tobulai ir amžinai vieningos.

32:4.4Sūnus Kūrėjas turi aukščiausiąją valdžią etinių susivienijimų visuose reikaluose, bet kokio tvarinių skyriaus santykiuose su bet kokia kita tvarinių klase arba su dviem ar daugiau individų bet kurioje konkrečioje grupėje; bet toks planas nereiškia, jog Visuotinis Tėvas negali savo paties metodo dėka įsikišti ir padaryti bet ką, kas dieviškajam protui suteikia malonumo, su bet kuriuo atskiru individu per visą kūriniją, kas susiję su to individo dabartiniu statusu arba ateities perspektyvomis ir kas turi ryšio su Tėvo amžinuoju planu ir begaliniu tikslu.

32:4.5Mirtinguose valiniuose tvariniuose Tėvas iš tikrųjų yra gyvenančio viduje Derintojo, savo ikiasmenio dvasinio fragmento dėka; ir taip pat Tėvas yra tokio mirtingojo valinio tvarinio asmenybės šaltinis.

32:4.6Šitie Minties Derintojai, Visuotinio Tėvo dovanos, yra palyginti izoliuoti; jie gyvena žmogiškojo proto viduje, bet neturi jokio pastebimo ryšio su vietinio kūrinio etiniais reikalais. Jie nėra betarpiškai suderinti nei su serafine tarnyste, nei su sistemų, žvaigždynų, ar vietinių visatų administravimu, nėra suderinti net ir su Sūnaus Kūrėjo, kurio valia yra jo visatos aukščiausiasis įstatymas, valdymu.

32:4.7Viduje gyvenantieji Derintojai yra vienas iš Dievo atskirų, bet suvienytų ryšio metodų su savo begalinės kūrinijos tvariniais. Šitokiu būdu iš tikrųjų tas, kuris mirtingajam žmogui yra nematomas, išreiškia savo buvimą, ir jeigu jis galėtų šitaip padaryti, tai save mums parodytų dar ir kitais būdais, bet toks tolesnis atskleidimas nėra dieviškai įmanomas.

32:4.8Mes galime matyti ir suprasti tą mechanizmą, kurio dėka šie Sūnūs turi išsamias ir užbaigtas žinias apie savo jurisdikcijos visatas; bet mes negalime iki galo suvokti tų metodų, kuriais Dievas yra taip iki galo ir asmeniškai susipažinęs su visatų visatos smulkmenomis, nors mes bent jau galime atpažinti tą kanalą, kuriuo Visuotinis Tėvas gali gauti informaciją, susijusią su savo milžiniškos kūrinijos būtybėmis ir parodančią jo buvimą šios kūrinijos būtybėms. Per asmenybės grandinę Tėvas žino—turi asmenines žinias—apie visų būtybių visas mintis ir veiksmus visos kūrinijos visų visatų visose sistemose. Nors šito metodo mes negalime iki galo suvokti, kaip Dievas bendrauja su savo vaikais, bet mus gali sustiprinti tas užtikrinimas, jog "Viešpats pažįsta savo vaikus," ir kad apie kiekvieną iš mūsų "jis žino, kur mes esame gimę."

32:4.9Jūsų visatoje ir jūsų širdyje Visuotinis Tėvas, dvasiškai kalbant, būna per centrinės buveinės vieną iš Septynių Pagrindinių Dvasių, ir, konkrečiai kalbant, per dieviškąjį Derintoją, kuris gyvena ir dirba ir laukia mirtingojo proto gelmėse.

32:4.10Dievas nėra egocentrinė asmenybė; Tėvas save dosniai išdalina savo kūrinijai ir savo tvariniams. Jis gyvena ir veikia, ne tiktai Dievybėse, bet ir savo Sūnuose, kuriems jis patiki daryti viską, ką tik jiems yra dieviškai įmanoma daryti. Visuotinis Tėvas iš tikrųjų atsisakė visų funkcijų, kurias įmanoma atlikti kitai būtybei. Ir tą lygiai tiek pat teisinga sakyti apie mirtingąjį žmogų, kiek ir apie Sūnų Kūrėją, kuris visatos būstinėje valdo Dievo vardu. Šitokiu būdu mes matome Visuotinio Tėvo idealios ir begalinės meilės veikimą.

32:4.11Šitame visuotiniame savo paties padovanojime mes turime gausybę įrodymų tiek dėl Tėvo dieviškosios prigimties didybės, tiek ir dėl jo kilnumo. Jeigu Dievas dalį savęs pasiliko, neatidavęs visuotinei kūrinijai, tuomet iš šitos likusios dalies jis su gausiu dosnumu dovanoja sferų mirtingiesiems Minties Derintojus, laiko Paslaptinguosius Pagalbininkus, kurie taip kantriai gyvena mirtingųjų kandidatų į amžinąjį gyvenimą viduje.

32:4.12Visuotinis Tėvas, tarsi, išliejo save, kad padarytų visą kūriniją turtingą asmenybės savybėmis ir potencialiu dvasiniu pasiekimu. Dievas atidavė save mums, kad galėtume būti panašūs į jį, o sau jis pasiliko valdžios ir šlovės tik tiek, kiek reikia, jog būtų palaikomi tie dalykai, dėl meilės kuriems jis šitokiu būdu ir atsisakė visų kitų dalykų.

32:5.1Visatų žengimas per erdvę turi didį ir šlovingą tikslą. Jūsų visa mirtingojo kova nėra beprasmė. Mes visi esame milžiniško plano, gigantiško sumanymo dalis, ir būtent dėl šitos užduoties milžiniško masto jos didelės dalies neįmanoma matyti bet kuriuo konkrečiu metu arba per kieno nors gyvenimo laikotarpį. Mes visi esame amžinojo projekto, kurį Dievai prižiūri ir vykdo, dalis. Visas nuostabus ir visuotinis mechanizmas didingai skrieja erdve pagal Pirmojo Šaltinio ir Centro begalinės minties ir amžinojo tikslo ritmo muziką.

32:5.2Amžinojo Dievo amžinasis tikslas yra aukštasis dvasinis idealas. Laiko įvykiai ir materialios egzistencijos kovos yra ne kas kita, kaip tik laikini pastoliai, kurie tiltu sujungia kitą pusę, dvasinės tikrovės dangiškosios egzistencijos pažadėtąją žemę. Aišku, jums mirtingiesiems, labai sunku suvokti kažkokio amžinojo tikslo idėją; jūs iš tiesų negalite suvokti minties apie amžinybę, apie kažką, kas niekada neprasideda ir niekada nepasibaigia. Viskas, kas jums yra pažįstama, turi pabaigą.

32:5.3Kai dėl atskiro gyvenimo, sferos egzistavimo trukmės, ar bet kokių vieno su kitu susijusių įvykių serijos chronologijos, tai atrodytų, jog mes turime reikalo su izoliuota laiko atkarpa; viskas atrodo turi pradžią ir pabaigą. Ir taip atrodytų, jog tokių patyrimų, gyvenimų, amžių, arba epochų serija, kada būna surikiuota iš eilės, sudaro tiesų judėjimą, izoliuotą laiko įvykį, kuris akimirksniu blyksteli per amžinybės begalinį veidą. Tačiau, kada į visa tai mes žvelgiame iš užkulisių, tai daug gilesnis požiūris ir daug pilnesnis supratimas sako, jog toks paaiškinimas yra neadekvatus, nesusietas, ir visiškai netinkamas tam, kad paaiškintų ir kitaip sujungtų laiko transakcijas su amžinybės baziniais tikslais ir pagrindinėmis reakcijomis.

32:5.4Man atrodo, jog, turint tikslą aiškinti mirtingojo protui, amžinybę labiau tinka suvokti kaip ciklą, o amžinąjį tikslą labiau tinka suvokti kaip begalinį apskritimą, amžinybės ciklą, kuris tam tikru būdu yra sinchronizuotas su laikinaisiais materialiais laiko ciklais. Kai dėl laiko sektorių, susietų su amžinybės ciklu ir sudarančių amžinybės ciklo dalį, tai esame priversti pripažinti, kad tokios laikinos epochos gimsta, gyvena, ir miršta lygiai taip, kaip gimsta, gyvena, ir miršta laikinos laiko būtybės. Didžioji dauguma žmogiškųjų būtybių miršta, kadangi, nesugebėjus pasiekti susiliejimo su Derintoju dvasinio lygio, mirties metamorfozė sudaro vienintelę įmanomą procedūrą, kurios dėka jos gali išsivaduoti iš laiko pančių ir iš materialios kūrinijos ryšių, šituo yra įgalinamos žengti dvasinį žingsnį su amžinybės augančia procesija. Išlikus po laiko ir materialios egzistencijos gyvenimo išbandymų, tampa įmanoma tai, kad jūs toliau žengtumėte palaikydami ryšį su amžinybe, net ir kaip amžinybės dalis, toliau amžinai skriedami su erdvės pasauliais aplink amžinųjų amžių apskritimą.

32:5.5Laiko sektoriai yra kaip asmenybės blyksniai laikinojoje formoje; jie atsiranda kažkuriam laikui, o tada iš žmogaus akiračio pranyksta tiktai tam, kad vėl pasirodytų kaip nauji veikėjai ir nuolatiniai faktoriai begalinio skriejimo aplink amžinąjį apskritimą aukštesniame gyvenime. Amžinybę vargu ar galima suvokti kaip tiesų judėjimą, turint omenyje mūsų tikėjimą, kad delimituota visata juda milžinišku, prailgintu ratu aplink Visuotinio Tėvo centrinę gyvenamąją vietą.

32:5.6Atvirai kalbant, ribiniam laiko protui amžinybė yra nesuvokiama. Jūs tiesiog negalite jos suprasti; jūs negalite jos suvokti. Aš iki galo jos neįsivaizduoju, ir net jeigu įsivaizduočiau, tai man būtų neįmanoma savo sampratą perteikti žmogiškajam protui. Nepaisant šito, aš padariau viską, kas įmanoma, kad pavaizduočiau šį tą iš mūsų požiūrio, kad jums papasakočiau šį tą apie tai, kaip amžinuosius dalykus suprantame mes. Aš stengiuosi padėti jums kristalizuoti jūsų mintis apie šitas vertybes, kurios turi begalinę prigimtį ir amžiną svarbą.

32:5.7Dievo prote yra toks planas, kuris apima jo visų milžiniškų sferų kiekvieną tvarinį, ir šitas planas yra bekraštės galimybės, beribės pažangos, ir begalinio gyvenimo amžinasis tikslas. Ir tokios neprilygstamos karjeros begaliniai lobiai yra jums, kad siektumėte jų!

32:5.8Amžinybės tikslas yra priešakyje! Dieviškumo pasiekimo jaudinantis patyrimas yra prieš jus! Lenktynės dėl tobulumo tęsiasi! ir kas tik šito nori, tam yra leidžiama dalyvauti, ir tikrai pergalė apvainikuos kiekvienos žmogiškosios būtybės, kuri dalyvaus įtikėjimo ir pasitikėjimo kitu lenktynėse, pastangas, o kiekvienas šio kelio žingsnis priklauso nuo viduje gyvenančio Derintojo vadovavimo ir nuo Visatos Sūnaus tos gerosios dvasios, kuri taip laisvai buvo išlieta visiems materialiems kūnams, vedimo.

32:5.9[Pateikta Galingojo Žinianešio, laikinai priskirto prie Nebadono Aukščiausiosios Tarybos, ir į šitą misiją paskirto Salvingtono Gabrielio.]