51:0.1PLANETOS Princo dieviškosios tvarkos metu, primityvusis žmogus pasiekia natūralaus evoliucinio išsivystymo ribą, ir šitoks biologinis pasiekimas duoda ženklą Sistemos Aukščiausiajam Valdovui, jog į tokį pasaulį pasiųstų sūnystės antrąją kategoriją, biologinius gerintojus. Šitie Sūnūs, nes jie būna po du—Materialusis Sūnus ir Dukra— planetoje paprastai yra žinomi kaip Adomas ir Ieva. Pirminis Satanijos Materialusis Sūnus yra Adomas, ir tie, kurie vyksta į sistemos pasaulius biologiniais gerintojais, visada turi savosios unikalios kategorijos šito pirmojo ir originaliojo Sūnaus vardą.

51:0.2Šitie Sūnūs yra Sūnaus Kūrėjo materiali dovana apgyvendintiems pasauliams. Kartu su Planetos Princu, jie pasilieka savojo paskyrimo planetoje per tokios sferos evoliucinį kursą. Tokia užduotis planetoje, turinčioje Planetos Princą, nėra labai pavojinga, bet įtikėjimą išdavusioje planetoje, sferoje be dvasinio valdovo ir netekusioje tarpplanetinio ryšio, tokia misija yra kupina didžiulio pavojaus.

51:0.3Nors negalite turėti vilties, jog žinosite viską apie šitų Sūnų darbą visuose Satanijos ir kitų sistemų pasauliuose, bet kiti dokumentai daug išsamiau paaiškina įdomios poros, Adomo ir Ievos, kurie atvyko iš Jerusemo biologinių gerintojų korpuso tam, kad pagerintų Urantijos rases, gyvenimą ir patyrimus. Nors idealūs planai pagerinti jūsų vietines rases sužlugo, bet vis tik Adomo misija nebuvo veltui; Urantija turėjo neišmatuojamos naudos iš Adomo ir Ievos dovanos, ir tarp savo bičiulių, ir tarybose danguje jų darbas nėra laikomas visiška nesėkme.

51:1.1Materialieji arba lyties Sūnūs ir Dukros yra Sūnaus Kūrėjo palikuonys; Visatos Motina Dvasia nedalyvauja kuriant šitas būtybes, kurios turi tikslą būti fiziniais pagerintojais evoliuciniuose pasauliuose.

51:1.2Sūnystės materialioji kategorija nėra vienoda per visą vietinę visatą. Sūnus Kūrėjas kiekvienoje vietinėje sistemoje sukuria tiktai vieną šitų būtybių porą; šitos pirminės poros yra skirtingos prigimtimi, bet suderintos su savo atitinkamų sistemų gyvybės modeliu. Tai yra būtina sąlyga, kadangi priešingu atveju Adomų reprodukcinis potencialas neveiktų su bet kurios konkrečios sistemos pasaulių besivystančių mirtingųjų būtybių reprodukciniu potencialu. Tas Adomas ir ta Ieva, kurie atvyko į Urantija, buvo kilę iš Satanijos Materialiųjų Sūnų pirminės poros.

51:1.3Materialieji Sūnūs skiriasi ūgiu nuo aštuonių iki dešimties pėdų, ir jų kūnai žėri violetinio atspalvio spinduliuojančios šviesos švytėjimu. Nors jų materialiuose kūnuose yra materialaus kraujo apytaka, bet jie taip pat yra pakraunami ir dieviškąja energija ir yra prisotinti dangiškosios šviesos. Šitie Materialieji Sūnūs (Adomai) ir Materialiosios Dukros (Ievos) yra lygūs vieni kitiems, skiriasi tik reprodukcine prigimtimi ir kai kuriais cheminiais komponentais. Jie yra lygūs, bet skirtingi, vyriškosios ir moteriškosios lyties—todėl vienas kitą papildantys—ir yra sukurti tokie tam, jog tarnautų poromis beveik visose užduotyse.

51:1.4Materialieji Sūnūs turi dvigubą maitinimą; jie iš tikrųjų yra dualūs prigimtimi ir sandara, materializuotą energiją naudoja didele dalimi taip, kaip ją naudoja sferų fizinės būtybės, tuo tarpu jų nemirtingą egzistenciją iki galo palaiko tiesioginis ir automatinis tam tikrų sustiprinančių kosminių energijų priėmimas. Jeigu kartais jiems nepavyktų įvykdyti kokios nors paskirtos misijos arba net jeigu sąmoningai ir tyčia maištautų, tuomet šitoji Sūnų kategorija yra izoliuojama, yra nutraukiamas ryšys su visatos šviesos ir gyvenimo šaltiniu. Po šito jie tampa iš esmės materialiomis būtybėmis, turinčiomis likimą pasirinkti materialios gyvybės kelią savosios užduoties pasaulyje, ir yra priverstos laukti visatos teisėjų nuosprendžio. Galiausiai tokių nesėkmę patyrusių ir neišmintingų Materialiųjų Sūnų ir Dukrų planetinę karjerą užbaigs materiali mirtis.

51:1.5Pirminiai arba tiesiogiai sukurti Adomas ir Ieva yra nemirtingi dėl įgimto apdovanojimo lygiai taip, kaip ir visos kitos vietinės visatos sūnystės kategorijos, bet nemirtingumo potencialo sumažėjimas yra būdingas jų sūnums ir dukroms. Šitoji pirminė pora besąlygiško nemirtingumo negali perduoti savo sukurtiems sūnums ir dukroms. Jų palikuonių gyvybės tęstinumas priklauso nuo nepertraukiamo intelektualaus sinchroniškumo su Dvasios proto gravitacijos grandine. Nuo Satanijos sistemos pradžios dėl maišto ir pražangos buvo prarasta trylika Planetos Adomų ir 681.204 iš tų, kuriems buvo patikėtos žemesnės pareigos. Didžioji dalis šitų nuklydimų įvyko Liuciferio maišto metu.

51:1.6Gyvendami sistemų sostinėse kaip nuolatiniai piliečiai, Materialieji Sūnūs net ir tada, kada vykdo nusileidžiančias misijas evoliucinėse planetose, Minties Derintojų neturi, bet būtent šitos tarnystės dėka jie įgyja patirtinį potencialą Derintojo apsigyvenimui ir Rojaus kilimo karjerai. Šitos unikalios ir nuostabiai naudingos būtybės yra jungiamosios grandys tarp dvasinių ir fizinių pasaulių. Jos yra sutelktos sistemų būstinėse, kur reprodukuojasi ir toliau gyvena kaip šios sferos materialūs piliečiai, ir iš kur yra pasiunčiamos į evoliucinius pasaulius.

51:1.7Ne taip, kaip kiti sukurti planetinės tarnystės Sūnūs, sūnystės materialioji kategorija nėra, dėl savo prigimties, nematoma materialiems tvariniams, tokiems, kaip Urantijos gyventojai. Šitie Dievo Sūnūs gali būti matomi, suprantami, ir gali, savo ruožtu, iš tikrųjų bendrauti su laiko tvariniais, gali net turėti su jais palikuonių, nors šitas biologinio pagerinimo vaidmuo paprastai tenka Planetų Adomų palikuonims.

51:1.8Jeruseme bet kurio Adomo ir Ievos ištikimi vaikai yra nemirtingi, bet Materialiojo Sūnaus ir Dukros palikuonys, sukurti po jų atvykimo į evoliucinę planetą tokio imuniteto nuo natūralios mirties neturi. Čia atsiranda pasikeitimas gyvybės perdavimo mechanizme, kada šitie Sūnūs yra iš naujo materializuojami reprodukcinei funkcijai evoliuciniame pasaulyje. Gyvybės Nešėjai Planetos Adomams ir Ievoms sąmoningai atima galią sukurti nemirštančius sūnus ir dukras. Jeigu jie nesuklumpa, tai Adomas ir Ieva, vykdydami planetinę misiją, gali gyventi be apribojimo, bet tarp tam tikrų ribų jų vaikai patiria mažėjančią gyvenimo trukmę su kiekviena vėlesniąja karta.

51:2.1Gavus žinią, jog dar vienas apgyvendintas pasaulis pasiekė fizinės evoliucijos viršūnę, Sistemos Aukščiausiasis Valdovas sistemos sostinėje sukviečia Materialiųjų Sūnų ir Dukrų korpusą; ir po tokio evoliucinio pasaulio poreikių aptarimo, iš savanorių grupės parenkami du—vyresniojo Materialiųjų Sūnų korpuso Adomas ir Ieva—tam, kad imtųsi šios rizikingos užduoties, kad pasinertų į gilų miegą, parengiantį įserafimavimui ir transportavimui iš savo bendros tarnystės namų į naujų galimybių ir naujų pavojų naująją sferą.

51:2.2Adomai ir Ievos yra pusiau materialūs tvariniai ir, kaip tokie, nėra serafimo transportuojami. Sistemos sostinėje jie turi būti dematerializuoti prieš įserafimavimą dėl to, kad būtų nugabenti į paskyrimo pasaulį. Transportiniai serafimai Materialiuosiuose Sūnuose ir kituose pusiau materialiuose tvariniuose sugeba padaryti tokius pakeitimus tam, kad juos būtų galima įserafimuoti, ir tokiu būdu transportuoti erdve iš vieno pasaulio ar sistemos į kitą. Tokiam parengimui transportuoti prireikia maždaug trijų standartinių dienų, ir reikalingas Gyvybės Nešėjo bendradarbiavimas tam, kad toks dematerializuotas tvarinys būtų sugrąžintas į normalią egzistenciją, kada užbaigęs kelionę atvyksta serafinis transportas.

51:2.3Nors tam, kad Adomai būtų parengiami gabenimui iš Jerusemo į evoliucinius pasaulius, šitas dematerializavimo metodas egzistuoja, bet nėra ekvivalentiško metodo, kaip juos iš tokių pasaulių paimti, nebent visa planeta turi būti ištuštinta, šituo atveju nepaprastosios situacijos dematerializavimo metodas yra pritaikomas visiems gyventojams, kurie turi būti išgelbėti. Jeigu kartais tikrai grėstų kokia nors fizinė katastrofa besivystančių rasių planetiniam gyvenimui, tai Melkizedekai ir Gyvybės Nešėjai įdiegtų dematerializavimo metodą visiems išliekantiesiems, ir šitos būtybės serafiniu transportu būtų išgabentos į naują pasaulį, parengtą tam, kad savo egzistenciją toliau tęstų. Žmogiškosios rasės evoliucija, kartą pradėta erdvės pasaulyje, turi tęstis visiškai nepriklausomai nuo tos planetos fizinio išlikimo, bet per evoliucinius amžius nėra suplanuota taip, jog Planetos Adomas ir Ieva tikrai paliktų savo pasirinktą pasaulį.

51:2.4Atvykę į savo paskyrimo planetą, Materialusis Sūnus ir Dukra yra vėl materializuojami vadovaujant Gyvybės Nešėjui. Šitas visas procesas trunka nuo dešimties iki dvidešimt aštuonių dienų Urantijos laiku. Serafinio miego be sąmonės būsena tęsiasi per visą šitą atstatymo laiką. Kada fizinio organizmo surinkimas iš naujo yra užbaigtas, tada šitie Materialieji Sūnūs ir Dukros savo naujuose namuose ir savo naujuose pasauliuose būna iš esmės lygiai tokie patys, kokie jie buvo iki dematerializavimo proceso Jeruseme.

51:3.1Apgyvendintuose pasauliuose Materialieji Sūnūs ir Dukros stato savo pačių sodo namus, greitai jiems ima padėti jų pačių vaikai. Paprastai vieta sodui būna parinkta Planetos Princo, o jo materialusis personalas atlieka didelę dalį parengiamųjų darbų padedant vietinių rasių daugeliui aukštesniųjų tipų.

51:3.2Šitie Edeno Sodai taip yra vadinami Edentijos, žvaigždyno sostinės, garbei, ir dėl to, kad jie yra modeliuojami pagal Pačių Aukštųjų Tėvų būstinės pasaulio botaninį grožį. Tokie sodo namai paprastai yra išdėstomi nuošalioje vietoje ir beveik tropinėje zonoje. Jie yra nuostabūs kūriniai vidutiniame pasaulyje. Jūs negalite nieko spręsti apie šituos gražius kultūros centrus iš fragmentiško paaiškinimo apie tokios užduoties nepavykusį vystymąsi Urantijoje.

51:3.3Planetos Adomas ir Ieva, potencialiai, yra visiška fizinio maloningumo dovana mirtingųjų rasėms. Tokios atgabentos poros pagrindinis darbas yra dauginti ir gerinti laiko vaikus. Bet bendro dauginimosi tarp sodo žmonių ir to pasaulio žmonių nebūna tuoj pat; Adomas ir Ieva lieka biologiškai atskirtais nuo evoliucinių mirtingųjų per daugelį kartų, tuo metu, kada jie kuria savo pačių kategorijos stiprią rasę. Tokia yra violetinės rasės kilmė apgyvendintuose pasauliuose.

51:3.4Planus dėl rasės pagerinimo parengia Planetos Princas ir jo personalas, ir juos įgyvendina Adomas ir Ieva. Ir būtent čia jūsų Materialusis Sūnus ir jo partnerė atsidūrė labai nepalankioje padėtyje, kada jie atvyko į Urantiją. Kaligastija pasiūlė gudrų ir veiksmingą pasipriešinimą Adominei misijai; ir nepaisant to, jog Urantijos aministratoriai Melkizedekai buvo deramai įspėję tiek Adomą, tiek Ievą apie planetinius pavojus, kurie yra neatskiriami nuo maištaujančio Planetos Princo buvimo, šitas vienas iš pagrindinių maištininkų, gudraus apgaulingo plano būdu, Edeninę porą apgavo ir įviliojo į spąstus, kad šie savo pasižadėjimą dėl globos kaip jūsų pasaulio matomi valdovai sulaužytų. Išdavikui Planetos Princui iš tikrųjų pavyko sukompromituoti jūsų Adomą ir Ievą, bet jam nepasisekė jų įtraukti į Liuciferio maištą.

51:3.5Penktoji angelų kategorija, planetiniai pagalbininkai, yra priskiriami prie Adominės misijos, visada lydi Planetų Adomus jiems vykstant į pasaulius. Pirminio paskyrimo korpusą paprastai sudaro vienas šimtas tūkstančių. Kada Urantijos Adomo ir Ievos darbas buvo pradėtas prieš laiką, kada jie atsitraukė nuo nustatyto plano, tada būtent vienas iš serafinių Sodo Balsų jiems griežtai prieštaravo dėl jų smerktino elgesio. Ir jūsų pasakojimas apie šitą atsitikimą gerai iliustruoja tą būdą, kaip jūsų planetiniai pasakojimai turėjo polinkį viską, kas yra viršgamtiška, priskirti Viešpačiui Dievui. Dėl šito, urantijiečiai dažnai susipainiodavo dėl Visuotinio Tėvo prigimties, nes jo visų partnerių ir pavaldinių žodžiai ir veiksmai būdavo taip apskritai priskiriami jam. Adomo ir Ievos atveju, Sodo angelas buvo ne kas kitas, kaip planetinių padėjėjų vadovas, budėjęs tuo metu. Šitas serafimas, Solonija, paskelbė apie dieviškojo plano nesėkmę ir pareikalavo, jog į Urantiją sugrįžtų administratoriai Melkizedekai.

51:3.6Antriniai tarpiniai tvariniai yra neatskiriami nuo Adominių misijų. Kaip ir Planetos Princo materialusis personalas, taip ir Materialiųjų Sūnų ir Dukrų palikuonys yra dviejų kategorijų: jų fiziniai vaikai ir tarpinių tvarinių antrinė kategorija. Šitie materialūs, bet paprastai nematomi planetiniai tarnai daug prisideda prie civilizacijos vystymo ir net prie to, jog pajungtų nepaklusnias mažumas, kurios gali stengtis sunaikinti visuomeninį vystymąsi ir dvasinę pažangą.

51:3.7Antrinių tarpinių būtybių nereikėtų painioti su pirmine kategorija, kurios yra beveik nuo Planetos Princo atvykimo laikų. Urantijoje didžioji dalis šitų ankstesniųjų tarpinių tvarinių sukilo ir parėmė maište Kaligastiją. Ir, nuo Pentakosto dienos, yra internuoti. Daugelis iš Adominės grupės narių, kurie neišliko ištikimi planetinei administracijai, taip pat yra internuoti.

51:3.8Pentakosto dieną ištikimi pirminiai ir antriniai tarpiniai tvariniai sukūrė savanorišką sąjungą, ir nuo tada visą laiką pasaulio reikaluose veikia kaip vienas vienetas. Jie tarnauja vadovaujami ištikimų tarpinių būtybių, kurios yra renkamos pakaitomis iš abiejų grupių.

51:3.9Jūsų pasaulį yra aplankę sūnystės keturios kategorijos: Kaligastija, Planetos Princas; Dievo Materialieji Sūnūs Adomas ir Ieva; Makiventa Melkizedekas, "išminčius iš Salemo" Abraomo dienomis; Kristus Mykolas, kuris atvyko kaip save padovanojantis Rojaus Sūnus. Kaip būtų buvę daug veiksmingiau ir gražiau, jeigu Mykolą, Nebadono visatos aukščiausiąjį valdovą, jūsų pasaulyje būtų pasveikinęs ištikimas ir sumanus Planetos Princas ir atsidavęs ir kupinas sėkmės Materialusis Sūnus, kurių kiekvienas galėjo tiek daug padaryti, kad save padovanojančio Sūnaus misija ir gyvenimo darbas būtų dar vertingesnis! Bet nevisiems pasauliams yra taip nepasisekę, kaip Urantijai, taip pat ir Planetų Adomų misija nevisada buvo tokia sunki ir tokia pavojinga. Kada jie veikia sėkmingai, tada jie prisideda prie didžios tautos vystymo, ir toliau lieka matomi planetos reikalų vadovai net ir toli įžengus į tą amžių, kada toks pasaulis yra įsitvirtinęs šviesoje ir gyvenime.

51:4.1Per apgyvendintų pasaulių ankstyvuosius amžius viešpataujanti rasė yra raudonasis žmogus, kuris paprastai būna pirmasis, pasiekęs žmogiškojo išsivystymo lygius. Tačiau, nors raudonasis žmogus ir yra planetų vyresnioji rasė, vis tik po jos einančios spalvotosios tautos mirtingojo pasirodymo amžiuje ima atsirasti labai anksti.

51:4.2Ankstyvosios rasės yra tam tikra prasme pranašesnės už vėlesnes; raudonasis žmogus daug aukščiau stovi už indigo—juodąją—rasę. Gyvybės Nešėjai perduoda gyvųjų energijų visą padovanojimą pirminei arba raudonajai rasei, o kiekvienas atskiros mirtingųjų grupės vėlesnis evoliucinis pasireiškimas išreiškia variaciją pirminio apdovanojimo sąskaita. Net ir mirtingojo ūgis turi tendenciją mažėti nuo raudonojo žmogaus link indigo rasės, nors Urantijoje netikėti gigantizmo paveldėti bruožai pasirodė tarp žaliųjų ir oranžinių žmonių.

51:4.3Tuose pasauliuose, kurie turi visas šešias evoliucines rases, aukštesnės rasės yra pirmoji, trečioji, ir penktoji—raudonoji, geltonoji, ir mėlynoji. Evoliucinės rasės tokiu būdu pakaitomis svyruoja savo sugebėjimu intelektualiam augimui ir dvasiniam vystymuisi, antroji, ketvirtoji, ir šeštoji rasės yra kažkiek mažiau apdovanotos. Šitos antrinės rasės yra tokios tautos, kurių kai kuriuose pasauliuose trūksta; jos yra būtent tos rasės, kurios buvo išnaikintos daugelyje kitų pasaulių. Tai yra nelaimė Urantijai, kad jūs tokia didele dalimi praradote aukštesniuosius mėlynuosius žmones, išskyrus tai, kiek jie yra išlikę jūsų susiliejusioje "baltojoje rasėje." Jūsų oranžinių ir žaliųjų palikuonių praradimas nekelia tokio didžiulio susirūpinimo.

51:4.4Šešių—arba trijų—spalvotųjų rasių evoliucija, nors atrodo, jog pablogina raudonojo žmogaus pirminius sugebėjimus, bet užtikrina tam tikras labai pageidautinas variacijas mirtingųjų tipams ir suteikia kitokiu atveju nepasiekiamą įvairių žmogiškųjų potencialų išraišką. Žmonijos pažangai šitos modifikacijos yra naudingos kaip visuma, su sąlyga, kad vėliau jas pagerins atgabenta Adominė arba violetinė rasė. Urantijoje šitas įprastas susivienijimo planas nebuvo plačiai įgyvendintas, ir dėl šito rasių evoliucijos plano žlugimo jums neįmanoma daug ko suprasti apie šitų tautų statusą vidutinėje apgyvendintoje planetoje stebint šitų ankstyvųjų rasių liekanas savajame pasaulyje.

51:4.5Ankstyvosiomis rasių vystymosi dienomis raudonasis, geltonasis, ir mėlynasis žmogus turi nežymų polinkį susimaišyti; tokią pačią tendenciją susimaišyti turi ir oranžinė, žalioji, ir indigo rasės.

51:4.6Labiau atsilikusius žmones daugiau išsivysčiusios rasės paprastai panaudoja kaip darbininkus. Tai paaiškina vergovės atsiradimą planetose ankstyvųjų amžių laikotarpiu. Paprastai oranžinius žmones pajungia raudonieji, ir pažemina juos iki tarnų lygio— kartais išnaikina. Geltonieji ir raudonieji dažnai susibroliauja, bet nevisada. Geltonoji rasė paprastai pavergia žaliąją, tuo tarpu mėlynoji rasė pajungia indigo rasę. Šitos primityviųjų žmonių rasės apie savo atsilikusių bičiulių paslaugų panaudojimą priverstiniame darbe susimąsto ne daugiau, kaip urantijiečiai susimąstytų pirkdami ir parduodami arklius ir galvijus.

51:4.7Daugumoje normalių pasaulių nesavanoriškas darbas netrunka ilgiau, kaip iki Planetos Princo dieviškosios tvarkos pabaigos, nors protiškai nesveiki ir visuomeninės tvarkos pažeidėjai vis dar dažnai būna verčiami atlikti nesavanorišką darbą. Bet visose normaliose sferose šita primityvios vergovės rūšis yra panaikinama tuoj po atgabentos violetinės arba Adominės rasės pasirodymo.

51:4.8Šitos šešios evoliucinės rasės turi lemtį, kad būtų sumaišytos ir išaukštintos, susiliedamos su Adominių gerintojų palikuonimis. Bet iki to momento, kada šitos tautos susimaišo, menkesni ir netinkami atstovai didele dalimi būna išnaikinti. Planetos Princas ir Materialusis Sūnus, drauge su kitais deramais planetinės valdžios atstovais, nustato reprodukuojančių palikuonių tinkamumą. Urantijoje tokią radikalią programą įgyvendinti yra sunku dėl to, kad nėra kompetentingų teisėjų, kurie nustatytų jūsų pasaulio rasių individų biologinį tinkamumą arba netinkamumą. Nepaisant šitos kliūties, atrodo, kad jums reikia sugebėti susitarti dėl savo aiškiai netinkamų, defektyvių, degeneruotų, ir antivisuomeninių rūšių biologinio izoliavimo.

51:5.1Kada Planetos Adomas ir Ieva atvyksta į apgyvendintą pasaulį, tada iš savo vyresnybės jie jau būna gavę išsamų mokymą apie tai, koks yra geriausias būdas pagerinti protingų būtybių egzistuojančias rases. Plano įgyvendinimas nėra vienodas; daug vietos yra palikta tarnaujančiosios poros apsisprendimui, ir klaidos nėra retos, ypač sujauktuose, maištinguose pasauliuose, tokiuose, kaip Urantija.

51:5.2Paprastai violetinės tautos su planetos vietiniais gyventojais pradeda susilieti tada, kada jų pačių grupė turi daugiau negu vieną milijoną narių. Bet tuo metu Planetos Princo personalas skelbia, jog Dievų vaikai nužengė žemyn, kaip taip ir buvo, kad taptų viena su žmonių rasėmis; ir žmonės nekantriai laukia tos dienos, kada bus paskelbta, jog tie, kurie buvo patvirtinti kaip priklausantys aukštesnės rasės giminei, gali vykti į Edeno Sodą ir ten Adomo sūnų ir dukrų būti pasirinkti kaip žmonijos naujosios ir sumaišytos kategorijos evoliuciniai tėvai ir motinos.

51:5.3Normaliuose pasauliuose Planetos Adomas ir Ieva niekada neturi lytinių ryšių su evoliucinėmis rasėmis. Šitas biologinio gerinimo darbas yra Adominių palikuonių funkcija. Bet šitie Adomitai neišvyksta pas rases; princo personalas į Edeno Sodą atgabena labiau išsivysčiusius vyrus ir moteris savanoriškam susiporavimui su Adominiais palikuonimis. Ir daugumoje pasaulių yra laikoma aukščiausia garbe būti parinktam kandidatu į poravimąsi su sodo sūnumis ir dukromis.

51:5.4Pirmą kartą rasių karai ir kitokios genčių kovos sumažėja, tuo tarpu pasaulio rasės vis labiau stengiasi patenkinti reikalavimus tuo požiūriu, jog būtų pripažintos ir priimtos į sodą. Geriausiu atveju, jūs galite turėti tik labai menką supratimą apie tai, kaip normalioje planetoje šita rungtyniavimo kova užima visų veiklų centrą. Šitas visas rasės pagerinimo planas Urantijoje buvo labai anksti sužlugdytas.

51:5.5Violetinė rasė yra monogaminė tauta, ir kiekvienas evoliucinis vyras ar moteris, kada susijungia su Adominiais sūnumis ir dukromis, pasižada neturėti kitų lytinio bendravimo partnerių, ir savo vaikus mokyti, kad jie turėtų tik vieną partnerį. Kiekvienos tokios sąjungos vaikai yra išmokomi ir išlavinami Planetos Princo mokyklose, ir tuomet jiems yra leidžiama vykti į savo evoliucinio tėvo ar motinos rasę, tenai tuoktis su labiau išsivysčiusių mirtingųjų atrinktomis grupėmis.

51:5.6Kada šita Materialiųjų Sūnų giminė yra pridedama prie besivystančių pasaulių, tada yra pradedama nauja ir didingesnė evoliucinės pažangos era. Po to, kada yra išliejami atgabenti sugebėjimai ir virševoliuciniai paveldimi bruožai, tada tuoj pat vienas po kito prasideda spartūs pažangos pasiekimai vystantis civilizacijai ir rasėms; per vieną šimtą tūkstančių metų padaroma didesnė pažanga negu per ankstesnės kovos vieną milijoną metų. Jūsų pasaulyje, net ir nepasisekus įgyvendinti iš anksto nustatytų planų, buvo padaryta didžiulė pažanga nuo tų laikų, kada Adomo gyvybės plazma buvo padovanota jūsų tautoms.

51:5.7Tuo tarpu, kai planetinio Edeno Sodo tiesioginės giminystės vaikai gali save padovanoti evoliucinių rasių labiau išsivysčiusiems nariams ir šituo pagerinti žmonijos biologinį lygį, tai labiau išsivysčiusių Urantijos rasių palikuonims nebus naudinga poruotis su žemesnėmis rasėmis; tokia neišmintinga kryptis sukeltų pavojų jūsų pasaulio visai civilizacijai. Nepasisekus pasiekti rasių suderinimo Adominio metodo dėka, dabar jūs privalote savo planetoje spręsti rasių pagerinimo problemą kitokiais ir didele dalimi žmogiškaisiais prisitaikymo ir kontrolės metodais.

51:6.1Daugumoje apgyvendintų pasaulių Edeno Sodai lieka nuostabiais kultūros centrais, ir per amžių amžius toliau veikia kaip planetinio vadovavimo ir praktinio reikalų tvarkymo visuomeniniai modeliai. Net ir ankstyvaisiais laikais, kada violetiniai žmonės yra santykinai atskirti, jų mokyklos priima tinkamus kandidatus iš pasaulio rasių, tuo tarpu sodo industrinis vystymasis atveria naujus kanalus komerciniams santykiams. Tokiu būdu iš tikrųjų Adomai ir Ievos ir jų palikuonys prisideda prie savo pasaulių kultūros staigaus išsivystymo ir evoliucinių rasių greito pagerinimo. Ir visus šituos ryšius padidina ir įtvirtina evoliucinių rasių ir Adomo sūnų susivienijimas, kas nedelsiant pakelia biologinį statusą, pagreitina intelektualų potencialą, ir padidina dvasinį imlumą.

51:6.2Normaliuose pasauliuose violetinės rasės sodo būstinė tampa pasaulio kultūros antruoju centru, ir, kartu su Planetos Princo būstinės miestu, nustato civilizacijos vystymosi spartą. Per amžius Planetos Princo miesto būstinės mokyklos ir Adomo ir Ievos sodo mokyklos yra šiuolaikinės. Paprastai jos būna nelabai toli viena nuo kitos, ir jos dirba kartu, harmoningai bendradarbiaudamos.

51:6.3Pagalvokite, ką reikštų jūsų pasauliui, jeigu kur nors Levante būtų pasaulinis civilizacijos centras, didis planetinės kultūros universitetas, kuris būtų be pertraukos veikęs 37.000 metų. Ir vėl, stabtelkite ir pamąstykite, kaip net ir tokio seno centro moralinis autoritetas būtų sustiprintas, jeigu nelabai toli būtų dar kita ir senesnė dangiškojo tarnavimo būstinė, kurios tradicijos panaudotų integruoto evoliucinio poveikio per 500.000 metų sukauptą jėgą. Būtent paprotys galiausiai ir paskleidžia Edeno idealus visam pasauliui.

51:6.4Planetos Princo mokyklos pirmiausia rūpinasi filosofija, religija, morale, ir aukščiausiais intelektualiais ir meniniais pasiekimais. Adomo ir Ievos sodo mokyklos paprastai yra pasišventusios praktiniam menui, fundamentaliam intelektualiam mokymui, visuomeninei kultūrai, ekonominiam vystymuisi, prekybiniams ryšiams, fiziniam pasirengimui, ir pilietiniam valdymui. Galiausiai šitie pasauliniai centrai susivienija, bet šitas realus susijungimas kartais neįvyksta iki pirmojo Sūnaus Arbitro atvykimo laikų.

51:6.5Planetos Adomo ir Ievos tebesitęsianti egzistencija, kartu su violetinės rasės tiesioginės giminės branduoliu, Edeninei kultūrai perduoda tą augimo stabilumą, kurio dėka ji veikia tokio pasaulio civilizaciją su tradicijos priverčiančia jėga. Šitų nemirtingų Materialiųjų Sūnų ir Dukrų asmenyje mes susiduriame su paskutine ir nepakeičiama grandimi, kuri jungia Dievą su žmogumi, sujungia beveik begalinę bedugnę tarp amžinojo Kūrėjo ir žemiausiųjų laiko ribinių asmenybių. Tai yra aukštos kilmės būtybė, kuri yra fizinis, materialus, net turintis lytį tvarinys, kaip ir Urantijos mirtingieji, toks tvarinys, kuris gali matyti ir suprasti nematomą Planetos Princą ir jį aiškinti šios sferos mirtingiesiems tvariniams, nes Materialieji Sūnūs ir Dukros gali matyti visas dvasinių būtybių žemesnes kategorijas; jie mato Planetos Princą ir jo visą personalą, matomą ir nematomą.

51:6.6Einant amžiams, dėl savo palikuonių susivienijimo su žmonių rasėmis, šitą patį Materialųjį Sūnų ir Dukrą pradedama laikyti bendrais žmonijos protėviais, dabar susimaišiusių evoliucinių rasių palikuonių bendrais tėvais. Numatyta, jog mirtingieji, kurie savo gyvenimą pradeda apgyvendintame pasaulyje, įgauna tokį patyrimą, kad suvoktų septynis tėvus:

51:7.1Kartas nuo karto į apgyvendintus pasaulius atvyksta Rojaus Sūnūs Avonalai atlikti juridinių veiksmų, bet pirmasis Avonalas, kuris turi atvykti su arbitrine misija, pradeda evoliucinio laiko ir erdvės pasaulio ketvirtąją dieviškąją tvarką. Kai kuriose planetose, kur šitą Sūnų Arbitrą priima visuotinai, jis pasilieka vienam amžiui; ir tokiu būdu planeta klesti valdant drauge trims Sūnums: Planetos Princui, Materialiajam Sūnui, ir Sūnui Arbitrui, pastarieji du yra matomi visiems valdos gyventojams.

51:7.2Prieš tai, kada pirmasis Sūnus Arbitras užbaigia savo misiją, normaliame evoliuciniame pasaulyje, būna įgyvendinta Planetos Princo ir Materialiojo Sūnaus švietimo ir administracinio darbo sąjunga. Šitas planetos dvigubos priežiūros suvienijimas sukuria naują ir veiksmingą pasaulio administravimo tvarką. Išvykus Sūnui Arbitrui Planetos Adomas imasi išorinio vadovavimo sferai. Materialusis Sūnus ir Dukra tokiu būdu veikia kartu kaip planetos administratoriai tol, kol pasaulis pasiekia šviesos ir gyvenimo erą; po šito Planetos Princas yra pakeliamas į Planetos Aukščiausiojo Valdovo rangą. Per šitą išsivysčiusios evoliucijos amžių Adomas ir Ieva tampa tuo, ką būtų galima pavadinti pašlovintų valdų bendrais ministrais pirmininkais.

51:7.3Kai tik besivystančio pasaulio naujoji ir bendroji sostinė gerai įsitvirtina, ir lygiai taip greitai, kaip greitai gali būti deramai išmokyti kompetentingi žemesnieji administratoriai, tada yra įkuriamos vietinės sostinės tolimuosiuose žemės kraštuose ir įvairiose tautose. Iki to meto, kai atvyksta kitas dieviškosios tvarkos Sūnus, šitokių žemesniųjų centrų būna organizuota nuo penkiasdešimties iki šimto.

51:7.4Planetos Princas ir jo personalas toliau padeda vystyti dvasinę ir filosofinę valdų veiklą. Adomas ir Ieva ypatingą dėmesį skiria fiziniam, moksliniam, ir ekonominiam valdų statusui. Abi grupės savo energiją vienodai pašvenčia menų, visuomeninių santykių, ir intelektualių pasiekimų skatinimui.

51:7.5Iki to laiko, kada prasideda pasaulio reikalų penktoji dieviškoji tvarka, būna pasiektas nuostabus planetinės veiklos administravimas. Mirtingųjų egzistencija tokioje gerai valdomoje sferoje iš tiesų yra skatinanti ir naudinga. Ir jeigu tik urantijiečiai galėtų stebėti gyvenimą tokioje planetoje, tai jie nedelsiant pamatytų vertę tokių dalykų, kuriuos jų pasaulis prarado, apkabinęs blogį ir įsitraukęs į maištą.

51:7.6[Pateikta Antrinio Lanonandeko iš Rezervinio Korpuso.]